Kelias į japono širdį - mandagumas

- Kas labiausiai nustebino Japonijoje?

M.Starkus: Galėčiau išvardinti nemažai dalykų, kurie mums buvo lyg kito pasaulio atributai, kurie stebino, žavėjo, norėjosi arba parsivežti arba džiaugtis, kad pas mus to nėra ir tikėtis, kad taip niekada ir nebus. Bet pastarųjų - nedaug. Štai pirmi penki, kas ateina į galvą: mandagumas ir pagarba kito asmeninei erdvei, šildomi tualetų dangčiai su vyrų ir moterų anatomijai pritaikytomis maloniomis srovėmis, tyla metro vagonuose, maisto aparatai, švara net didmiesčių chaoso centre. Ir tai tik nedidelė dalis, kuo stebiesi atvykęs. Ypač pirmomis dienomis, kol visa ši aplinka tau tampa artima ir savaime suprantama.

V.Radzevičius: Šios šalies estetiką įsivaizdavau iš anksto, bet vis tiek nustebino dėmesys detalėms, rūpestis aplinka ir gyvenimo patogumais. Drausmė, tvarka ir mandagumas yra išskirtiniai japonų bruožai. Kitos tokios paslaugios tautos niekur neteko matyti. Nustebino ir Tokijo tylumas - tokį didmiestį įsivaizdavau kaip daugelį kitų. Triukšmingą, užsikimšusį, nepatogų. O Tokijas pasirodė tvarkingas, jaukus ir tylus.

- Ko lietuviai apie japonus niekada nesupras?

M.Starkus: Tai - labai asmeniška. Manau, norint gali suprasti ir paaiškinti viską, jei tik tai nėra idiotiški karai ir žmonių žudymas. Tu arba priimi kitos šalies papročius, tradicijas, jų aplinką, gyvenimo būdą, arba atvykęs aiškini ir mokai juos, kaip reikia gyventi, ko ir kaip niekas nedaro, ir kaip turi būti, tada susipakuoji daiktus ir greituoju būdu dingsti, kol neišvarė.

V.Radzevičius: Ko ir visas pasaulis nesupranta. Ar delfinai išties valgomi? Bet mums neteko su tuo susidurti. Aišku, reikia žinoti, kad japonai neturi neiginio kitam žmogui. Jie tau negali pasakyti „ne“, o bando tai padaryti sakydami „taip“. Jie stengiasi neišsišokti, būti nuolankūs. Tai mums gal ir atrodo keisčiausiai.

- Kokių sunkumų kilo keliaujant?

M.Starkus: Ilgainiui šie projektai mums tapo tokiu įprastu dalyku, kad tai, kas vieniems gali būti pavadinta sunkumais, mums yra tik neatsiejama ir nediskutuotina kasdienybės dalis. Pabambi ir tiek. Tačiau tuo pat metu dėl šios priežasties kitas gali tokioje kelionėje įžvelgti ar atrasti kur kas daugiau įdomių dalykų, pažinti daugiau, nei mes su savo rutina. Tad rezultatas lygus. O Japonija išvis labai lengva ir patogi šalis keliauti. Gal ne pati pigiausia pasaulyje, bet verta kiekvienos išleistos jenos.

V.Radzevičius: Yra kalbos barjeras, bet kartu važiavo lietuviškai šnekantis japonas, tad problemų nekilo. Daug ką Japonijoje reikia derinti iš anksto, jokioje kitoje šalyje neturėjome tiek susitarimų iš anksto. Japonams tai įprasta, o lietuviai gali susitarti ir vakaro.

- Ar tiesa, jog Japonija uždara šalis? O gal tai tik mitas?

V.Radzevičius: Ji buvo uždara. Istoriškai taip susiklostė. Jų kultūrinis savitumas yra išlikęs. Bet, kita vertus, dabar tai galinga išsivysčiusi valstybė su plačiai atvertais vartais, priimanti pasaulį ir duodantį jam neįtikėtinų naujovių.

M.Starkus: Visiška nesąmonė. Šiaurės Korėja yra uždara šalis. Gal dar Turkmėnija šiek tiek, ar Mianmaras. O Japonija yra viena svetingiausių ir atviriausių šalių turizmui. Tik važiuok ir būk mandagus.

- Vidutinė japonų gyvenimo trukmė - ilgiausia pasaulyje. Kaip manote, kodėl taip yra? Gal pavyko išsiaiškinti ilgaamžiškumo paslaptį?

M.Starkus: Jei tik žinočiau, mieli mano draugai, jei tik žinočiau. Juk ten vieni dirba paromis, daug rūko, paskui geria litrus sakės ir sulaukę aštuoniasdešimties dar neina į pensiją. O štai kiti gyvena kaime, kvėpuoja grynu oru, ryžius sodina ir minta sveiku maistu, bet staiga suserga ir iškeliauja. Čia jau kaip korta kris, bičiuliai.

V.Radzevičius: Manau, kad tai tiesiogiai susieta su gyvenimo būdu. Ir ypač su mityba - mažai mėsos, daug žuvies, ryžiai. Tai skanaus ir šviežio maisto šalis, o seniems žmonėms joje tikrai yra vietos. Net sauskelnių ten parduodama daugiau seneliams nei kūdikiams.

- Kuo ypatinga japonų virtuvė?

V.Radzevičius: Jie valgo labai daug žuvies. Ir termiškai neapdorotos žuvies. Kitas pagrindinis patiekalas man pasirodė sriuba ramen.

- Ko lietuviams būtų galima pasimokyti iš japonų kultūros?

V.Radzevičius: Daugelis savybių mums būdingos - kruopštumas, darbštumas, atsakomybės jausmas. Bet gal praverstų japoniška viešo bendravimo kultūra. Mažiau kivirčų būtų.

Parengta pagal priedą „TV publika“