Raimundas MILAŠIŪNAS:
- Televizorius yra žmonių fantazijų įsikūnijimo priemonė. Žmonės gali susitapatinti su televizijoje rodomais veikėjais, asmenybėmis ir tam tikra prasme išgyventi įvairiausius jausmus, kurių kasdienybėje išreikšti niekaip negali. Tuo požiūriu televizija yra pozityvus dalykas.
Kita vertus, jeigu žmogus jausmus lieja tik žiūrėdamas televizorių, tai jis mokosi gyventi fantazijų pasaulyje, užsisklendžia nuo tikrovės, kuri yra aplink jį, ir jam pasidaro sunku jausmus reikšti realybėje.
Taip pat televizija, kaip ir visos žiniasklaidos priemonės, gali nuvesti ta kryptimi, kuria nori nuvesti, atimdama iš žmogaus galimybę daryti analitines įžvalgas, išvadas pačiam, mąstyti pačiam.
Aišku, viskas priklauso ir nuo asmenybės. Brandžios asmenybės puikiai atsirenka, ką žiūrėti. Tokių žmonių psichikos televizija negali pažeisti. Tačiau nebrandžioms asmenybėms, ypač vaikams, televizija gali pakenkti. Reikia, kad tėvai aiškiai žinotų, ką vaikai žiūri, mato ir kokį turinį jie renkasi. Apskritai mažiau brandžios asmenybės daug greičiau pasiduoda įvairiai įtaigai iš šalies. O televizija gali būti ta įtaiga.
Žinoma, televizorius jokių psichikos ligų nesukelia. Bet jeigu žmogus turi kokią nors ligą, pavyzdžiui, serga psichoze, tai per televiziją žiūrėdamas siaubo filmą tam tikromis aplinkybėmis gali staiga pradėti gyventi tame fantazijų pasaulyje, tame filme. Žinoma, tik tuo atveju, kai žmogus jau serga psichoze. Televizorius tikrai jokių ligų nesukelia. Ne.
Pagydyti irgi negali. Pasveikti gali padėti, gali palengvinti būseną, bet žmogus nepasveiks nuo to, kad matys gražius vaizdus, relaksacines programas, stebės ką nors atpalaiduojančio. Televizija visiškai pasveikti tikrai negali padėti, bet palengvinti būklę tam tikrose įtampos kupinose situacijose padeda.
Rašyti komentarą