Inga Norkutė: "Televizijoje niekas nebūna savimi"

Regis, naujoji laida "Tu gali. Savaitės dvikova" - viena originaliausių. Kaip ją vertinate?

Nufilmavome tik tris laidas, man tai irgi buvo truputį iššūkis, naujiena, kitas amplua. Gal kiek panašu į "Blykstę", bet laida vis tiek kitokia, nes kiti vedėjai. Visada priklausysi nuo pačių dalyvių, nes vyksta lyg ir kova tarp neviešumos žmogaus ir ryškaus viešumos žmogaus. Net nežinau, kur juos randa, bet kiek jų buvo. Apsidžiaugiau, kad Lietuvoje yra tiek "fainų" žmonių, dvasiškai stiprių, gerų ir talentingų, ryškių. Jų tiesiog nemato, o ši laida juos ras ir parodys. Kova tarp įžymybės ir ne įžymybės - tik juokas, laidos principas. Tarkim, vakar buvo jauna ūkininkaitė, gyvenanti kaimelyje, niekam nežinoma, o tikra šaunuolė.

Skaičiau, kad jūs laidoje daug juoksitės. Gal personažas bus panašus į Medą iš serialo "Moterys meluoja geriau"? Kai kurie žiūrovai Medos nepakenčia, o jūsų serialo trilogijoje "Nemylimi", "Svetimi", "Pasmerkti" kuriamą Živilę labai pamėgo.

Ne, ne. Nesąmonę parašė. O šiaip gyvenime aš niekada neverkiu, tai ar dabar man reikėtų pradėti verkti?

Aš nemanau, kad Medos nekenčia, gal jus erzina, o šiaip žmonės ją labai mėgsta. Sutikę gatvėje, džiaugiasi, kad yra toks personažas ir labai giria. O aš neskirstau, kas patinka ar nepatinka, tiesiog dirbi, giliniesi, personažų nededu į stalčiukus.

Ką padarytumėte dėl vaidmens: priaugtumėte ar numestumėte daug svorio, nusiskustumėte plaukus, apsinuogintumėte?

Priklauso nuo produkto kokybės, kine ar teatre. Kilogramus meti dėl savęs, dėl sveikatos, kad būtų patogiau gyventi. O plaukus nusidažiau dėl to, kad niekada nebuvau tamsi, norėjau išbandyti, man niekas neliepė. Seriale tikrai nuoga nevaidinčiau.

Sakėte, kad mėgstate rusiškus serialus, kuo jie geresni už mūsų?

Aš net nelyginu. Kaip lyginsi mūsų Lietuvėlę su Rusija, kur kiti pinigai, sąlygos, aktorių gausybė. Nemanau, kad mūsų aktoriai blogesni ar siužetas prasčiau sukaltas. Aš nelyginu, tiesiog žiūriu.

Viena serialų aktorė užsiminė apie tam tikrą dvilypumą: namuose vienokie santykiai su vyru, kine su tariamu - visai kitokie. Ar neįsijaučiama taip, jog nebežinai, ar tu čia gyveni savo gyvenimą, ar vaidini?

Ne, taigi čia yra mūsų darbas. Mane iš karto į "psichuškę" išvežtų, jeigu sutapsiu su personažu. Taigi esu Inga Norkutė, gyvenu savo gyvenimą su visomis fiziologinėmis funkcijomis. Tai žmonės uždeda štampą, ne vaidmuo. Jie norėtų tapatinti tave su personažu.

Kokie laidų vedėjai erzina? Kiek televizija priverčia išversti kailį? Antai Jurijus Smoriginas, kurį vadina televizijos chamu, kai su juo kalbiesi, yra ir taktiškas, kultūringas, mandagus.

Ką aš žinau? Gal ir aš kažką erzinsiu, neįtiksiu. Man dar vesti laidą yra mįslė. O kas erzina? Turi būti duota žmogui vesti laidą. Laida laidai nelygu: ar ji publicistinė, ar pramoginė.

Aišku, kad televizijoje niekada nebūsi savimi, ir tai normalu. Ateini kaip personažas, tai negi tu "dūšią" liesi? Žmonėms reikia iššūkių. O jei atsisėsi ir būsi savimi, kam tai įdomu? Kuo būsi atviresnis, tuo tave labiau ės žiūrovas.

Girdėjau, kad mėgstate gėles?

Aha, mėgstu. Neišskiriu mėgiamiausių, kartais kas atiduoda, nes namuose joms trūksta šviesos. Bet nesu iš tų, kurie priglaustų visas pamestinukes, nes nereikia kraštutinumų.

Seriale "Pavogta laimė" vaidinate neigiamą personažą; kaip su juo susigyvenate?

Nesu iš tų aktorių, kurie bėga prie monitoriaus žiūrėti, kaip pavyko, tiesiog pasitikiu komanda, režisieriumi, užsikabinu, ieškau, gilinuosi, analizuoju, kas ten per moteris. Ir nemėgstu skirstyti vaidmenų į blogiečius ir geriečius; tai netikęs požiūris, tokių personažų yra tik meksikietiškuose serialuose. Lietuviškuose serialuose taip nebūna. Ieškai, kodėl ta moteris kerštauja, galbūt ji nelaiminga yra.

Aktorinio meistriškumo jus mokė Dalia Tamulevičiūtė ir Vladas Bagdonas, kokį skiepą jie paliko?

Davė labai gerą mokyklą, aš didžiuojuosi, kad baigiau mokslus pas tokius dėstytojus. Tų keturių metų vienu sakiniu nenusakysi: visko buvo, ir tikrai gerų pamokų, bet vis tiek gyvenimas savo pažymius rašo. Gavai žinių, kažkokį pradą, dugną, ant kurio stovi ir mąstai: krisi ar nekrisi. Ne visi iš kurso tapome aktoriais; arba išlaikai, vystaisi ir tobulėji, arba krenti.

Tai, kad gimėte, augote Klaipėdoje, jūsų sielą pavertė laisvesne, platesne, atviresne?

Klaipėda yra gerai. O kad bruožus lėmė miestas, nesakyčiau. Visokių yra žmonių, nemanau, kad klaipėdiečiai laisvesni. Aš aštuoniolikos metų išvažiavau iš Klaipėdos, čia liko mano tėvai, mano šeima, atvažiuoji tik pasilabinti ir - jūros.

Ką dabar veikiate Šiaulių dramos teatre? Ar sutiktumėte su Alvydo Šlepiko mintimi, kad teatras virsta performansu, o jis ir pats gali jį sau surengti. Iš tiesų, daugėja specialiųjų efektų, sumaišties, aktorius ištirpsta režisieriaus koncepcijoje, sakyčiau.

Iš tikrųjų teatras visą laiką keičiasi, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Aš dirbu, man tai įdomu, pas mus ateina jauni režisieriai, atsirado Paulius Ignatavičius, Rimo Tumino mokinys. Dabar vaidinu tokią panelę jo pastatytoje Franco Kafkos "Kovoje", pjesė padaryta iš apsakymų. Nesėdi ir neverki. Jeigu neturėčiau darbo teatre, daryčiau kažką kita.

Ar lengva jus iškęsti mylimam žmogui - tokią veržlią, vulkanišką?

Aišku, kad sunku. Ir man sunku, mes kiekvienas turim savo ypatumų. Aš nekalbu apie tai, nes ar reikėtų pasakoti dabar savo gyvenimą? Vieną dieną lyja, kitą griaudžia, trečią saulė šviečia. Toks ir žmogus kaip tos dienos būna. Gal vienas veržlesnis, kitas lėtesnis, bet susitaikai: arba priimi žmogų, koks yra, arba ne.

Paprastai moterys sako: vyras pirmiausia turi būti protingas. Bet tas proto bokštas gali būti paskutinis niekšas.

Arba jauti kažką, arba ne. Kas tai yra protingas vyras? Apie ką kalba? Viena moteris tą protą randa, kai jis sėdi prie kompiuterio, programas suvedinėja, kitai - kai jis dirba autoservise ir apie mašinas nuraukia. Kiekvienam savo, manau, kad pirmiausia renkasi, ar nukrato tave nuo to žmogaus, ar ne.

Kas jums yra vaidyba? Ritualas, apsivalymas, katarsis, psichoanalizė, juodas darbas?

Man vaidyba iki dabar - tai mistika. Ir viskas, ką išvardijote.

Aktorė Jūratė Onaitytė sakė, kad sudėtingam vaidmeniui sukurti nebūtinos aštrios gyvenimo patirtys ar siužetas. Pajautų pasisemia knygose.

Man asmeniškai knygos tik žinių duoda, lygiai taip pat, kaip baigta akademija. Toliau mums viską gyvenimas davė: ir patirtį, ir išminties. Vis tiek viską per save perleidi, ne tik aktorystėje, visose profesijose. Neinu specialiai ieškoti patirčių, kad sukurčiau vaidmenį. Jei nuo bokšto nušokčiau prisirišusi virve, tikrai geresnio vaidmens nepadaryčiau.