2003 metais startavusi kaip Šiaurės šalių kino forumas, "Scanorama" greitai tapo vieninteliu ir didžiausiu Šiaurės šalių kino forumu Baltijos regione, bendradarbiavimo ir bičiulystės ryšiais tiesiogiai susijusiu su svarbiausiais Europoje vykstančiais Šiaurės šalių kino festivaliais.
"Scanorama" pirmoji Lietuvoje išvedė Europos kiną į platesnį geografinį lauką - Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Tai buvo festivalio koncepcijos pagrindas - neapsiriboti tik sostine, bet skleisti gero kino dvasią visoje Lietuvoje.
Organizatoriai "Scanoramą" apibūdina kaip įdomių idėjų ir atradimų festivalį, savotišką smūgį, galintį išjudinti rutiną ir supurtyti publiką: "Ambicingas festivalis negali rodyti to, ką publika žino ir ko ji laukia. "Scanorama" - tai impulsas atrasti ir suprasti."
Startas žada sėkmę
Festivalio direktorė Gražina Arlickaitė pasakojo, jog startas Vilniuje sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl nekantraujama pagaliau atkeliauti ir į Klaipėdą. "Kaip kertame Europą, taip kirsime ir Lietuvą - nuo Vilniaus per Kauną iki Klaipėdos", - šypsojosi "Scanoramos" direktorė.
Nors uostamiesčio publika dažnai būna gana aikštinga, kino forumo "Scanorama" rengėjai tikisi atrasti savo žiūrovą ir čia. "Šiemet pagaliau atsirado galimybė įsikurti kitokioje erdvėje - "Švyturio menų doke". Ši aplinka turėtų privilioti tuos, kurie iki šiol nelabai ryždavosi apsilankyti festivalyje vien dėl to, jog jis buvo demonstruojamas kino teatre, įsikūrusiame prekybos centre. Todėl labai džiaugiamės, jog pagaliau Klaipėdoje galėsime atrasti naujas erdves", - sakė G. Arlickaitė.
"Scanoramoje" savo filmą turėtų atrasti kiekvienas žiūrovas. Čia išvysite trumpametražius, ilgametražius, dokumentinius, siaubo ir kitokius kinus, kurie nagrinėja įvairiems žmonėms aktualius dalykus. Nebus išvengta to, kas šiandien skaudžiausia, labiausiai domina, džiugina ar yra užmiršta. Tai unikali galimybė išvysti ir prestižiškiausius pasaulio apdovanojimus pelniusius kūrinius, kurių meninė vertė nepaliks abejingų.
11 programų
Šiemet Europos šalių kino forumas suskirstytas į 11 programų. Žiūrovai galės rinktis filmus iš kategorijų "Naujienos iš Šiaurės", "Scanoramos klasika", "Kertant Europą", "Wimas Wendersas iš arčiau", "Neišgalvotas gyvenimas", "Atsivesk mamą ir tėtį", "Atsivesk mamą ir tėtį - animacijos koncertas", "Šiaurė trumpai", "Nešventa naktis. Šiaurietiškas siaubas", taip pat specialiojo seanso, trumpametražių filmų programos "Europos kino akademijos nominantai ir laureatai 2009", naujojo Baltijos kino lietuvių ilgametražio kino premjerų bei "Jauna Lietuva trumpai", "Jauna Latvija trumpai" ir "Jauna Estija trumpai" filmus.
Nors į Klaipėda nebus atvežta pilna filmų paletė, nes kai kurių filmų demonstracijai trukdo ribotos techninės galimybės, tačiau, G. Arlickaitės teigimu, uostamiesčio gyventojai tikrai pamatys tai, kas geriausia ir labiausiai verta dėmesio. Tikimasi visus, ypač jaunimą, sudominti Wino Wenderso programa, kurioje puikuojasi tokie filmai kaip "Paryžius, Teksasas", "Draugas iš Amerikos", "Dangus virš Berlyno", "Alisa miestuose" ar "Lisabonos istorija". Festivalio direktorė rekomenduoja ir Deniso Dercourto iš Prancūzijos 2009-ųjų filmą "Rytoj auštant".
"Manau, kad tikrai nedažnas jaunas žmogus yra susipažinęs su šių kūrėjų darbais, todėl uostamiesčio jaunuomenei tai bus puiki galimybė. "Scanorama" - puiki proga nors šiek tiek prisiliesti prie gyvų kino legendų", - sakė G. Arlickaitė.
Dvi erdvės
"Švyturio menų doke" "Scanorama" startuos lapkričio 23 dieną ir čia bazuosis tris dienas. Perdien bus parodoma po 3-4 filmus. Lapkričio 26 dieną Europos kino forumas persikels į naujai Klaipėdoje atsidariusį kino centrą "Forum cinemas", čia kasdien taip pat galėsite išvysti apie 4 filmus.
Europos kino forumo "Scanorama" atidarymo filmas - Islandijos režisieriaus Hilmaro Oddsono 2009 metų filmas "Gruodis". Jis bus demonstruojamas antradienį 18.30 val. "Švyturio menų doke".
Tai filmas apie Jonį, po kelionės į Argentiną grįžtantį į gimtąjį Reikjaviką praleisti Kalėdų atostogų. Vos atvykęs jis supranta, kad situacija šeimoje dramatiškai pasikeitė, o draugai, pamiršę jaunystės šėliones, gyvena savo gyvenimus. Jonis yra priverstas laviruoti tarp įvairiausių problemų, kovoti su viduje atgimusia meile ir, nepaisant visų trukdžių, surengti šeimai kuo linksmesnes Kalėdas.
G. Arlickaitė tikisi, jog šia puikia galimybe atrasti ir suprasti kitokį kiną bei domėtis kitų kultūrų savitumu pasinaudos kiekvienas pasiilgęs nekomercinio kino.
Rašyti komentarą