Ar televizijoje yra vietos politiniam švietimui?

- Man asmeniškai norėtųsi, kad televizijose būtų daugiau politinių laidų. Jų tarsi pakanka, tačiau labai pasigendu kokybės. Kai kurios laidos tokios skystos, kad net graudu. Prieš antrąjį Seimo rinkimų turą dvi ar tris valandas stebėjau tiesioginę laidą, bet ji buvo tokia nuobodi, kad neturėjau ko klausytis. Gal tik mano subjektyvus skonis toks? Gal kitiems žiūrovams patinka? Nežinau. Manau, maža dalimi politinės laidos prisideda prie žiūrovų politinio švietimo. Šiek tiek padeda. Šiek tiek žiūrovai naujo sužino. Na, šiek tiek mažiau nei 50 proc.

Pastebėjau, kad į politinių diskusijų laidas kartais kviečiamas vienas asmuo ir trys jo politiniai oponentai. Tarsi aišku, kas ką „sudirbs“, nes vienam prieš tris pašnekovus ir laidos vedėją sunku atsilaikyti. Juolab tiesioginiame eteryje, kai žmonės ir taip jaudinasi. Kita vertus, gal tas vienas politikas labai stiprus. Todėl vieną pakvietė, nes sugebės argumentuotai atsikirsti. Tačiau manau, kad tokiomis proporcijomis paskirstyti pašnekovus yra nekorektiška. Tai nepagarba žiūrovui. Ir iš viso neetiška ir neleistina. Manau, dėl to kenčia ir laidų kokybė. Be to, tai jau etikos ir kultūros klausimai. Ir profesine prasme tai neleistini dalykai.

Jeigu prisiminsime, kokios buvo politinių debatų bei šviečiamosios laidos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, tai manyčiau, kad nuo anų laikų reikalai pablogėjo. Sumažėjo keliamų problemų mastai. Ir tai suprantama. Anais laikais buvo keliamos visai tautai svarbios, aktualios, giliosios problemos. Tiek istorine, tiek politine bei kultūrine prasme. Buvo daugiau analizės. Laidas vedė filosofai, istorikai. O dabar problemos susmulkėjusios. Daugiau sklaidymosi, manipuliacijų ar trečiaeilių pseudoproblemų. Todėl tokių laidų ir poveikis žiūrovui mažesnis. Televizija dar nesugeba objektyviai parodyti politinio, kultūrinio šalies gyvenimo. Daug netikro triukšmo ir imitacijos. Todėl žmonės vengia balsuoti, o pasitikėjimas Seimu, partijomis labai menkas.