Už akių rengiama pertvarka kultūros žmonėms - akibrokštas: kreipėsi į valstybės vadovus

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija bei Valstybės teatrų asociacija, kuri vienija ir koncertines įstaigas, kreipėsi į valstybės vadovus dėl kultūros įstaigų pertvarkos, kuri rengiama už akių.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson bei Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotame rašte pabrėžiama, kad Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“ - vienas iš svarstomų“ tinklo pertvarkos variantų, ir tai patvirtino Kultūros ministerijos atstovas.

„Jis buvo parengtas nedalyvaujant kultūros tinklo institucijoms ir neatlikus jokių išsamių kultūros lauko tyrimų. Valstybės kultūros strategijos galimybių studija Kultūros ministerijos užsakymu šiuo metu rengiama ir bus pristatyta rugsėjo mėnesį. Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas. Šis akibrokštas diskredituoja pačią atliekamą galimybių studiją ir kelia įtarimus apie galimus užsakomojo pobūdžio jos rezultatus“, - pabrėžiama kreipimesi.

Vertindami susidariusią situaciją bendrame šios Kultūros ministerijos politinių vadovų veiksmų kontekste, kultūros žmonės pareiškė kategoriškai prieštaraujantys visiems „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ autorių siūlymams.

Pasak jų, kultūros įstaigų tinklą siūloma performuoti iš esmės sovietmečio komandinio-administracinio „rankinio valdymo“ ir „valstybės užsakymo“ metodais. „Šis pavyzdys nėra kažkokia išimtis, bet tendencingas šiandieninės Kultūros ministerijos politikų darbo rezultatas, grindžiamas iš esmės antidemokratišku kultūros valdymo supratimu“, - teigiama kreipimesi.

Kaip pabrėžia jo autoriai, visų kultūros procesų centre yra kurianti asmenybė. Tiek besiformuojantis jaunas menininkas, tiek brandus kūrėjas ar atlikėjas yra esminiai svarbūs užtikrinant kultūros vyksmo įvairovę, tęstinumą bei teikiamų paslaugų kokybę įvairiose geografinėse platumose.

„Mums didelį nerimą kelia tai, kad Kultūros ministerija, projektuodama kultūros strategiją, neįvertina kūrėjų nuomonės. Tai yra netoliaregiška ir iš esmės ydinga politika, diktatorišką politinę valią statanti prieš kultūros kūrėjų balsą“, - konstatuojama kreipimesi, kurį pasirašo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos pirmininkė Rūta Prusevičienė bei Valstybės teatrų asociacijos pirmininkas Martynas Budraitis.

Rašte pritariama valstybės kultūros politikos prioritetams siekti kultūros paslaugų prieinamumo skirtingoms visuomenės grupėms įvairiuose šalies regionuose, tačiau kultūros žmonės įsitikinę, kad šios problemos negalima spręsti einant valstybės diktato organizacijoms ir kūrėjams keliu.

„Griežtai apibrėžtų funkcijų nustatymas įstaigoms ne tik nepadėtų plėtoti jų veiklos bei paslaugų kokybės, bet drastiškai ją apribotų ir iš esmės prieštarautų šiuolaikinio profesionalaus meno raidos dėsniams. Nekalbant jau apie absurdiškai skambančius siekius „atskiriems miestams priskirti tam tikrus žanrus“... Tokie metodai kultūros įstaigoms ir kūrėjams gresia valstybinės cenzūros, vykdomos pasitelkus ekonominius svertus, įtvirtinimu“, - pabrėžiama kreipimesi.

Kultūrininkai primena, kad moderni kultūros politika Europos Sąjungos valstybėse yra siejama su kūrėjų mobilumo ir kultūros įstaigų teikiamų paslaugų įvairialypės sklaidos programomis, neuždarant jų regioniniame „vietos kultūros įstaigos“ formate.

Kreipimosi autorius šokiruoja „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos“ plane minimas galimas atskirų kultūros įstaigų (teatrų, koncertinių organizacijų) uždarymas.

„Nors valstybės įgaliota institucija Kultūros ministerija, įgyvendinanti savininko teises ir pareigas turi teisę jas reorganizuoti arba likviduoti, toks žingsnis negali būti daromas politinio sprendimo būdu vykdant kultūros įstaigų tinklo pertvarkos planą. Turi būti individualiai analizuojamos atskirų įstaigų tradicijos, jų dabartinė ir perspektyvinė veikla, visuomeninė reikšmė ir kuriama tapatybė ne tik atskiro miesto, bet ir visos šalies kontekste. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kultūros įstaigų infrastruktūra pastaruoju metu sparčiai atnaujinama su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tokios atnaujintos infrastruktūros uždarymas būtų sunkiai suvokiamas“, - rašoma kreipimesi į valstybės vadovus.

Pasirašiusieji jį atkreipia dėmesį, kad valstybės kultūros įstaigų tinklo vadinimas „atgyvenusiu“ ir jo supriešinimas su „moderniomis“ nevalstybinėmis kultūros organizacijomis iš esmės neatitinka tikrovės ir yra tendencingai klaidinantis visuomenę.

„Valstybės kultūros įstaigos, atstovaujančios atskiroms meno sritims ir dalyvaujančios bendroje kultūros rinkoje, per pastaruosius metus sparčiai keičiasi, vykdo tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrina tęstinius profesionalaus meno kūrybos bei sklaidos procesus, ieško inovatyvių būdų pristatyti šiuolaikinio žmogaus poreikį kultūrai ugdantį produktą ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Tai demonstruoja įstaigų siekį pačioms keistis nelaukiant direktyvų „iš viršaus“, - primenama rašte.

Pasak kultūrininkų, demokratinėje visuomenėje institucijų tinklo pertvarkos planavimas negali būti vykdomas ir su juo susiję politiniai sprendimai negali būti daromi be pačių institucijų ir atitinkamų sričių atstovų tiesioginio dalyvavimo.

„Tendencingas Kultūros ministerijos nebendradarbiavimas su kultūros institucijomis ir kūrėjais, pasikartojantys nekompetentingai rengiamų dokumentų faktai ir antidemokratiškas rengiamų politinių spendimų įslaptinimas kelia nepasitikėjimą jos politine vadovybe. Kreipiamės į visas už šalies kultūros politiką atsakingas institucijas ir asmenis reikalaudami sustabdyti Kultūros ministerijos veiksmus, kurie gali padaryti nepataisomą žalą visai Lietuvos kultūrai“, - apibendrinama rašte.