"TheAtrium" klaipėdiečių akimis

Tačiau festivalis dar nesibaigė: šiandien dar laukia lenkų teatro "Nowy Teatr" "Ktulu šauksmas", sekmadienį - Juliaus Slovackio teatro "Garso namai", o pirmadienį vyks renginio uždarymas kartu su grupe "The Ukulele Orchesrta of Great Britain".

Pasak teatro vadovo Tomo Juočio, festivalyje rodomi spektakliai - nekomerciniai, didelės meninės vertės produktai: "Kada gi kitą kartą klaipėdiečiai galės pamatyti jaunų gruzinų sukurtą dokumentinį spektaklį? Kada gi dar bus galima pažiūrėti vieną žymiausių Europoje teatro "Nowy Teatr" spektaklį "Ktulu šauksmas", kuris jau apvažiavo pusę pasaulio? Mes turime puikią galimybę pamatyti geriausią europietišką teatrą."

Jau pradėta dėlioti ir kitų metų programa. Sutikimą atvykti į festivalį jau davė ryškiausios Europos teatro "žvaigždės". Tačiau dar neaišku, ar festivalis jas išgalės įpirkti, tad pavardžių T. Juočys neatskleidė.

Klaipėdos miesto savivaldybė festivaliui "TheAtrium" neskyrė nė cento, tačiau, pasak teatro vadovo, šis klausimas dar lieka atviras: "Dar nežinome, ar gausime pinigų. Mūsų projektas konkurse "nepraėjo", dabar turime šiokią tokią skylę biudžete, tad ieškosime būdų, kaip ją užkišti."

Pašnekovas vylėsi, jog festivalis "TheAtrium" padės Klaipėdos veidui suteikti naujų bruožų - norėtųsi, kad uostamiestis būtų pažįstamas ir vertinamas ne tik pagal keletą visiems puikiai žinomų renginių kaip Jūros šventė.

Kitais metais planuojama rengti atskirą lietuviško teatro programą, kurio metu užsienio svečiams būtų pristatomi lietuviški spektakliai.

"Tai - ne pramoginis teatras"

Goda GIEDRAITYTĖ, VšĮ "Klaipėdos šventės" projektų vadovė

Mano nuomone, šiųmetinio festivalio programa yra gana stipri, daug skirtingų žanrų spektaklių: ne tik draminiai, bet ir šokio. Akivaizdu, jog komanda įdėjo daug darbo. Spektakliai kalba skaudžiomis temomis, vyrauja socialinis aspektas, labiau orientuojamasi į nūdienos aktualijas. Tai nėra pramoginis teatras. Jis reikalauja susikaupimo ir pasiruošimo.

Įdomus buvo gruzinų spektaklis. Aš nė nežinojau, kad po Sovietų Sąjungos griūties gruzinai vyrai patyrė didelę traumą ir nemažai jų žudėsi, nes nebegalėjo išlaikyti savo šeimų. Kasdieniai skausmai atsiskleidė ir vaiko prizme.

Spektakliai netrumpi, parodo plačią žmogaus gyvenimo aplinkybių paletę. Temos - sunkios, provokatyvios, lyg ir rodomas kasdienis, paviršutiniškas žmonių gyvenimas, tačiau sykiu kapstomasi giliai. Spektakliai gali patikti arba ne, tačiau kiekvienas mūsų ten gali įžvelgti savo gyvenimo refleksijų ir atrasti vertybes.

"Girdėjau daug gerų atsiliepimų"

Mindaugas, klaipėdietis

Pačiam teko matyti tik "Auros" spektaklį, bet girdėjau nemažai puikių atsiliepimų apie lenkų spektaklį "Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime". Kiti netgi ėjo spektaklio žiūrėti du sykius. Girdėjau, kad pradžioje žmonės norėjo išeiti, tačiau tuos, kurie liko, spektaklis įtraukė. Gaila, kad nepavyko pamatyti daugiau spektaklių, bet kitais metais festivalyje apsilankysiu dažniau.

"Norisi, kad teatras perkeltų į kitą tikrovę"

Sondra SIMANAITIENĖ, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui

Puiku, kad apskritai šis festivalis vyksta Klaipėdoje. Nors programa tarsi suskaldo žiūrovus į dvi stovyklas: vieniems patinka, kitiems - ne, tačiau šis teatro įvykis neabejotinai praturtina miestą.

Teatre man svarbiausia - idėjinis planas. Su dideliu susidomėjimu stebiu, kokią mintį ir kaip ją perteikia šiuolaikinis menas.

Vis dėlto šiuolaikinio šokio teatro "Aura" spektaklis "Sprendimas", kuriame parodytas išsivadavimas, man priminė aerobiką. Tačiau kiek ilgai galima žiūrėti į prakaituotus kūnus?

Girdžiu, jog žmonės vis dar kalba apie spektaklį "Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime". Sunkiai stebėjau pirmąją dalį - ta absurdiška atskirtis tarp žmogaus išorinių ir vidinių normų tiesiog pribloškė. Antroji dalis man priminė Šekspyrą. Buvo daug kraujo, tačiau to jau nebematai, nes spektaklis žiūrovą perkelia į kitą būseną. Man nereikia estetikos, nes jos apstu kine. Norisi, kad teatras perkeltų į kitą tikrovę.

"Vaidyba - tiesiog neįtikėtina"

Julija, klaipėdietė

Lenkų spektaklis man buvo ypatingas įvyks ir aš vis dar juo gyvenu. Vaidyba - tiesiog neįtikėtina. Nesu mačiusi taip puikiai nevaidinančių vaidinančių žmonių.

Regis, suvoki, kad žmonės scenoje yra aktoriai, bet jie tokie tikri, kad net sukrečia. Šį spektaklį norėčiau pamatyti dar kartą.

Klaipėdai šis festivalis yra tikra dovana, vasaros įvykis.

"Spektakliai turi kultūrinį užtaisą"

Zita TALLAT-KELPŠAITĖ, žurnalo "Jūra. Mope. Sea" įkūrėja ir redaktorė

Labai džiaugiuosi, kad birželis tapo tikra teatro švente Klaipėdoje ir atgaiva šio meno mėgėjams. Šiemet esu nusiteikusi pamatyti visus festivalio spektaklius.

Juntamas ir Klaipėdos dramos teatro renesansas - daugelis aktorių atsiskleidė naujomis spalvomis. Aktorius Darius Meškauskas vis nustebina kokiame nors naujame amplua, jo kuriami vaidmenys žavi kiekviename spektaklyje.

Džiaugiuosi naujausiu teatro darbu "Mama Drąsa", kurį man labiau norisi vadinti originaliu vardu - "Motušė Kuraž". Tai - neabejotinai tarptautinio lygio spektaklis.

Su dideliu susidomėjimu stebėjau estų spektaklį. Gruzinų darbas pasirodė labai keistas, bet įdomus. Lenkų spektaklis - savotiškas, turiu galvoje santykį su žiūrovais, jame akį traukė puikūs aktoriniai darbai.

Daugelis spektaklių labai novatoriški, verčiantys mąstyti, analizuoti, jie turi kultūrinį užtaisą - jei nesi tinkamai pasiruošęs, gali būti sunku perskaityti tai, kas slypi tarp eilučių.

Vis dėlto į teatro sceną pernelyg ėmė skverbtis buitiškumas ir keiksmažodžiai. Manau, stiprią emociją galima išreikšti ir kitomis priemonėmis. Bene didžiausią keiksmažodžių dozę išgirdau baltarusių spektaklyje. Bet, kiek buvo jaučiama iš salės reakcijos, jie nepadėjo spektaklio kūrėjams pasiekti tikslo. Nors Baltarusijoje šis spektaklis labai išgirtas, man jis pasirodė silpnas ir neįtikinantis.

Trečiadienį žiūrėjau Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį "Tartiufas". Puikus, žaismingas, daugiasluoksnis režisieriaus Oskaro Koršunovo ir talentingų aktorių kolektyvo darbas. Nemirtinga klasika ir be rusiškų bei angliškų keiksmažodžių puikiai randa dialogą su žiūrovu.

"Spektakliai verčia susimąstyti"

Virginija KOCHANSKYTĖ, aktorė, UNICEF geros valios ambasadorė

Sveikinu tokią Klaipėdos dramos teatro iniciatyvą, kuri praturtino uostamiesčio kultūrinį gyvenimą. Nors vasarą daugiau atvirų, pramoginio turinio renginių, tačiau šis festivalis parodo gilius, verčiančius susimąstyti darbus: apie gyvenimo ir kūrybos prasmę.
Puikus šiuolaikinio šokio teatro "Aura" spektaklis, kuriame buvo ne tik judesio, bet ir žodžių, gyvos muzikos. Jis ne tik pritraukė dėmesį, bet ir padovanojo daug gerų emocijų, sužadino kūrybiškumą.

"Publika atprato skaityti anotacijas"

Žydrūnas NAUJOKAS, "Lalunos" reporteris

Stengiuosi pamatyti kuo daugiau spektaklių, aktyviai festivalyje lankiausi ir praėjusiais metais. Mano nuomone, šiemet festivalio programa kur kas stipresnė. Buvo gerokai atsakingiau atrinktos trupės, spektakliai - aukštesnio lygio. Mane džiugina, kad rodomi ne tik draminiai kūriniai - vyrauja didelė spektaklių įvairovė. Be puikaus atidarymo koncerto, šiemet pakankamai stiprūs ir modernaus šokio spektakliai.

Šių metų festivalis turėtų būti įdomus ne tik mums, teatro mėgėjams, bet ir teatro profesionalams, būsimiems aktoriams.

Kol kas mane labiausiai sukrėtė lenkų trupės "Teatr Nowy" spektaklis apie vestuves. Turbūt dešimtmetį nesu matęs kito tokio aukšto lygio spektaklio. Mane šiek tiek suerzino tai, kad dalis žiūrovų nesuprato kūrinio ir išėjo po pirmos dalies, o kiti salę paliko pačioje pradžioje.

Gaila, kad publika atprato skaityti spektaklių anotacijas. Žmonės eina į teatrą nė nepasidomėję, kokio žanro tai kūrinys - užtenka vien atgarsių iš aplinkinių ar perskaityti pavadinimą. Tam, kad netikėtumų būtų mažiau, linkėčiau prieš einant į teatrą apie spektaklius pasiskaityti.