Oskaras Koršunovas naujame spektaklyje - apie lūžio kartą ir pašalinius

Pjesės autoriaus G. Grajausko žodžiais, spektaklis apie Klaipėdą ir klaipėdiečiams. Veiksmas vyksta Klaipėdoje, scenografijoje, vaizdo projekcijoje taip pat atpažįstami miesto vaizdai. Tačiau antra vertus, spektaklis ir universalus. Bet kuriame Lietuvos mieste, netgi ir Rytų Europos mieste, jis būtų atpažįstamas ir suprantamas. „Pagrindinis personažas Poetas irgi pakankamai universali figūra. Jis gali būti ir poetas, ir aktorius, režisierius, kompozitorius, netgi eilinis šaltkalvis, kuris atėjus tam laikui nebuvo linkęs užsiiminėti kažkokiais pusiau kriminaliniais darbais ir atsistoti į būtent tą barikadų pusę. Spektaklis – apie kiekvieną padorų žmogų“, -atskleidė G. Grajauskas.

Dramaturgo minimas laikas – nepriklausomybės pradžia ir vėliau sekęs visas dešimtmetis. Nors spektaklyje vėliau tas laikas kiek ištįsta. Pagrindinis personažas Poetas pradžioje visai jaunas keliauja per laiką ir gerai atpažįstamas situacijas. Pamažu bręsdamas jis mėgina perprasti savo paskirtį pasaulyje. Žinant, kad G. Grajauskas taip pat poetas, jo pjesėje galima įžvelgti autobiografiškumo, tačiau autorius nelinkęs to sureikšminti.

Itin svarbu, kad pjesę režisavo vienas ryškiausių režisierių O. Koršunovas, kad dėl didelio jo užimtumo pavyko jį prisikviesti. To norėjo pjesės autorius. „Dar rašant man jau matėsi, kad geriausia versija šitam spektakliui yra O.Koršunovas, ir dėl to, kad jis yra puikus režisierius, ir dėl to, kad mes iš pusės žodžio susikalbam. Man nereikėjo nieko aiškinti, dėl nieko ginčytis.“- pripažino G.Grajauskas.

Režisierius ir dramaturgas – tos pačios kartos žmonės, todėl jiedu atpažįsta tuos pačius dalykus. O.Koršunovo žodžiais, nepriklausomybės pradžia ir vėliau sekęs laikotarpis nėra įvertintas ir mažai prisimenamas. Tačiau tai buvo lūžio, perversmo laikotarpis, kai netikėtai užklupo laukinis kapitalizmas, įsiveržė vartotojiška kultūra, nepritapę humanitarai tapo pašaliniais, tikroji kultūra irgi tapo pašaline. Anot režisieriaus, tokia ji liko iki šiol. Tačiau tai buvo ir tas laikotarpis, kuris davė daug kam pradžią. Jis pats statė pirmuosius spektaklius, įkūrė Vilniaus miesto Oskaro Koršunovo teatrą (OKT), garsų Lietuvoje ir garsinantį Lietuvą užsienyje.

Naujas spektaklis jau dabar vadinamas kone miuziklu. Jame gyvai groja klaipėdiečių roko grupės „Kontrabanda“ trys nariai su lyderiu G. Grajausku priešakyje, dainuoja aktoriai, o muziką sukūrė žinomas kompozitorius Antanas Jasenka. Anot kompozitoriaus, spektaklio laiką atspindi pankroko muzika, todėl iš karto tapo aišku, kad scenoje reikalinga gyvai grojanti „Kontrabanda“. Be jo sukurtų dešimties dainų, skambės ir dvi šios grupės dainos. Taip gavosi muzikinis spektaklis, kuriame mizanscenas užbaigia dainos, tarsi padėdamos tašką.

Pagrindinį Poeto vaidmenį sukūrė jaunas aktorius Jonas Baranauskas. Sunkiausia, anot aktoriaus, buvo perprasti kur realybė, o kur fikcija. Toks didelis ir sudėtingas vaidmuo jam teko pirmą kartą, be to, ir pirmą kartą dainuoti. Tad visa tai – tikras iššūkis.

Dar vienas svarbus vaidmuo spektaklyje – Bitininkas. Jį vaidina aktorius Darius Meškauskas. Bitininko ir Poeto duete, anot D. Meškausko, iškyla dilema: kai buvai jaunas, norėjai būti toks išmintingas kaip senas. Bitininkas, irgi buvęs poetas, sutinka jauną poetą ir mato, kad jis darys tas pačias klaidas, kaip kad darė ir jis. Aktoriaus samprotavimu, jo personažas dar kažkiek ir metafizinis – truputį dievas. Spektaklyje labai daug čia paliečiama žmogaus ego, ir kiek tas ego padeda menininkui kurti, ir kiek trukdo gyventi asmeninį gyvenimą.

Be minėtų aktorių vaidina Eglė Barauskaitė, Mikalojus Urbonas, Rimantas Pelakauskas, Renata Idzelytė, Eglė Jackaitė, Arnoldas Eisimantas, Justina Vanžodytė, Sigutė Gaudušytė, Simona Šakinytė, Liudas Vyšniauskas, Marius Pažereckas, Linas Lukošius, Igoris Reklaitis, Regina Šaltenytė, Vida Kojelytė, Kazimieras Žvinklys, Lina Krušnaitė.

Premjera 16, 17, 18 d.