Operos „Kelionė į Tilžę“ premjera pranoko publikos lūkesčius

KVMT inf.

2019-11-25 13:21

Savaitgalį pilnutėlėje Žvejų rūmų salėje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pačią įstabiausią lietuviškos operos kelionę – kompozitoriaus Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę“.

Vienintelę šiemet gimimo šimtmetį švenčiančio kompozitoriaus E. Balsio operą naujam sceniniam gyvenimui prikelė režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui dirigavo pastatymo muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Scenovaizdį pamario kaimo ir panemunės, siaučiančios gamtos stichijos peizažais praturtino vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Opera pranoko lūkesčius

Premjeroje apsilankė E. Balsio dukra Dalia ir sūnus Audrius, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, operos muzikinę medžiagą redagavęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis, muzikologė Daiva Kšanienė ir dirigentas Kazys Kšanas ir kt.

„Esu dėkinga kiekvienam iš daugiau nei pusantro šimto žmonių, prisidėjusių prie šio veikalo atgimimo“, – džiaugėsi premjera kompozitoriaus dukra prof. D. Balsytė.

„Man, turėjusiam garbės prisiliesti prie operos „Kelionė į Tilžę" redakcijos, sunku kalbėti apie pastatymo vertę anksčiau, nei ją įvertins kritikai. Visgi savo nuomonę pasakysiu: tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas, stilinga, metafizišką atmosferą kurianti scenografija bei kostiumai, vaizdo grafika, šokio piešinys ir žinoma, tiksli, intelektuali ir dinamiška režisūra. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio. Atskiras pagarbos žodis Muzikinio teatro vadovybei, radusiai pagrįstų argumentų tokiai teatro krypčiai. Dabar galiu drąsiai sakyti – Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino E. Balsio mokinys, kompozitorius G. Kuprevičius.

Profesorė Daiva Kšanienė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pavadino ypatingos reikšmės įvykiu. Šio pastatymo, kaip ir kitų pastarųjų metų teatro darbų, meninis lygis liudija naują, profesionalią, aukštus meninius kriterijus atliepiančią kryptį. „Operos premjera pranoko lūkesčius. Jos laukiant, smalsumo ir gal net truputį nerimo kėlė klausimas, kaip režisierius G. Padegimas šią operą atskleis scenoje. Juk joje nedaug aktyvaus veiksmo (net du paveikslai vyksta herojams plaukiant valtimi), maža masinių scenų; dominuoja gilus psichologizmas, visi jausmai, pergyvenimai, kančia, vidinė kova vyksta personažų viduje, jų sielose, širdyse. Nerimauta be reikalo. Mano nuomone, režisierius rado tinkamą raktą E. Balsio operos esmei. Sceninis veiksmas, atliepęs muzikos diktuojamas situacijas, plėtojosi nenuobodžiai, neliko veikale užprogramuoto statiškumo“, – negailėjo gerų žodžių D. Kšanienė.

Atgimė unikalus kūrinys

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentuoja, kad atgimstanti E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – svarbus įvykis ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai. Juk tai ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriam jis panaudojo visą sukauptą patirtį. Jis, prikeltas po beveik 40 metų tylos, tapo kulminaciniu jubiliejinių E. Balsio metų renginiu“, – akcentuoja L.Vilimienė.

„Gili žmogiškų santykių drama – tai, kas kiekvienam žmogui paliečia širdį, nesvarbu, kokia kalba būtų kalbama“, – apie kūrinį jautriai atsiliepia režisierius Gytis Padegimas, neslepiantis siekio pristatyti E. Balsio operą kaip lygiavertę lietuvių operos aukso fondo kūriniams – Vytauto Klovos „Pilėnams“, Jurgio Karnavičiaus „Gražinai“. Tam pasitelktas gausus būrys profesionalų – rašytojo Hermano Zudermano aprašytą istoriją operos scenoje atkūrė maždaug 140 atlikėjų.

Pirmojoje premjeroje Indrės partiją ypač įtaigiai atliko Agnė Stančikaitė, Anso – Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Gabrielė Kuzmickaitė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas, kaimynės Anės – Aurelija Dovydaitienė, Dainininkės – Dalia Kužmarskytė. Sekmadienio vakarą Indrės partiją perėmė pajūrio scenos perlu vadinamas sopranas Rita Petrauskaitė. Ansu tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro tenoras Mindaugas Zimkus, Buše – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, Anės –Dalia Kužmarskytė, Jakštaičio – Artūras Kozlovskis, Dainininkės, atliekančios garsiąją dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ – Jadvyga Grikšienė.

Atskleidė išaugusį meistriškumą

Profesorė D. Kšanienė akcentavo, kad puikiai pasirodė svarbiausias operos veikėjas – simfoninis orkestras (juk tai – simfonija-opera!). Sudėtingą ir visais požiūriais (faktūrų, ritmų, tembrų, tempų, dinamikos, harmonijos, formų ir pan.) painią partitūrą jis įtaigiai, sugestyviai interpretavo. Galingas, dramatiškai sodrus orkestras, vadovaujamas dirigento T. Ambrozaičio, nepriekaištingai perteikė dramatinės E. Balsio muzikos užmojus ir siekius. Dirigentas atrado tinkamą orkestro ir vokalo skambesio santykį: tai liudija išaugusį trupės meistriškumą.

Muzikologės D. Kšanienės vertinimu lapkričio 22 d. operą atlikę solistai, įveikė ypatingo sunkumo atonalias partijas bei verti pačių geriausių įvertinimų. Ne pirmą kartą Klaipėdos scenoje pasirodantis sopranas A. Stančikaitė Indrės vaidmenyje buvo žavi, jautri, įtikinama. Anso partijoje jai nenusileido tenoras R. Baranauskas. Puikiai pasirodė ir G. Kuzmickaitė (Bušė), V. Kazlauskas (Jakštaitis). Gražiai, sodriai skambėjo sielininkų choras (chormeisteris V. Konstantinovas).

Anot profesorės, prie spektaklio sėkmės prisidėjo ir nepaprastai išradinga vizualizacija, stebinusi taiklumu bei tikslingumu, padėjusi geriau pajusti muzikos reiškiamas nuotaikas, perteikusi nuolat kintančios jūros, pamario, žvejų kaimelio vaizdus. Įtikino audros scena. Maloniai nuteikė santūri scenografija bei skoningai stilizuoti personažų kostiumai su aliuzija į XIX a. lietuvininkų, sekančių vokiečių pavyzdžiu, norą puoštis rūbais iš prabangesnių medžiagų – šilko, aksomo.

Operos istorija

Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2019 m. lapkritį naujam gyvenimui šis scenos veikalas prikeltas po beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigia XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…

Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.