"Malina" - ieškantiems kitokio teatro

Pirmiausia todėl, kad spektaklis, inspiruotas labai įdomaus, intelektualaus, psichologinio Ingeborgos Bachman romano "Malina". Literatūros kūrinys nagrinėja sudėtingą žmogaus vidinį pasaulį, jo jausmus, baimes, santykius tarp vyro ir moters. Jame persipina tiek daug temų, kad sunku ir įsivaizduoti, kaip galima šį kūrinį pritaikyti scenai.

Jauna Klaipėdos lėlių teatro kūrėja Aušra Bakanaitė išdrįso ir pateikė labai savitą, nepaprastai vizualią, simbolių kupiną interpretaciją, kurioje lėlių teatro menas jungiasi su instaliacijos menu, judesio teatru. Spektaklis intriguoja nuo pat įėjimo į salę - žiūrovai į ją patenka, eidami tamsiu labirintu, kuriame šviesos girliandos tarsi venomis tekantis kraujas veda į vidinį pasaulį.

Vidinį asmenybės konfliktą, vyriškąją ir moteriškąją asmenybės puses scenoje išreiškia du personažai su kaukėmis (akt. Monika Mikalauskaitė ir Vytautas Kairys), kurie galynėjasi žaidžia šachmatais, ir romantiškai vakarieniauja. Tiesa, ta vakarienė sykiu ir rituališka aliuzija į šv. Mišias, ir kraupi, nes ant stalo patiekiama natūrali širdis (mėsa), ir groteskiška, kai stalo įrankiai mėsos gabalą paverčia vaikščiojančiu ir skraidančiu paukšteliu (gal taikos balandėliu ar šventosios dvasios simboliu...). Įtampos ir dramatizmo kupina scena su šmėkla (choreografas Taurūnas Baužas), fiziniais judesiais įkūnijanti Malinos troškimus ir baimes, geismą, neviltį ir pyktį ir visiškai rami, meditatyvi užliūliuojanti paskutinė spektaklio scena, vaizdo projekcija, atskleidžianti, koks ramus, harmoningas kažkada buvo pagrindinės herojės, o ir kiekvieno iš mūsų pasaulis. Režisierė "Malinos" istorijai pasakoti pasirinko reverso būdą specialiai, norėdama suteikti spektakliui vilties, kad iš kiekvienos, net pačios sudėtingiausios, situacijos yra išėjimas. Tai sufleruoja ir laiškai su kūrinio tekstu, kurie nusileidžia žiūrovams ant galvos. Tereikia pasirinkti...

Daugiau laisvės

Po pirmosios premjeros A. Bakanaitė džiaugėsi, kad spektaklis įvyko, kad visi žiūrovai po jo buvo labai geranoriški ir pozityvūs. "Šis spektaklis buvo išbandymas mums visiems, todėl didžiuojuosi spektaklio komanda, kuri labai stengėsi ir įveikė sunkumus", - sakė režisierė. Pašnekovė pažymėjo, jog vizualus teatras suaugusiesiems suteikia daugiau laisvės, į įvairias temas priverčia pažiūrėti kitu kampu.

ŠIRDIS - pagrindinis spektaklio "Malina" simbolis, sutelkiantis žiūrovo dėmesį į vidų. Donato Bielkausko nuotr.

"Man tai yra įdomiausia lėlių teatro sfera. Lėlės nuo senų laikų buvo ritualų priemonė, vaidinimai su jomis buvo skirti visiems žmonėms, nebuvo išskiriami vaikai ar suaugusieji. Tik dėl komercinės priežasties (Kalėdų laikotarpiu teatrai sunkiai išsilaikydavo) buvo pradėti kurti vaidinimai vaikams. Ši tendencija taip įsigalėjo, kad lėlių teatras suaugusiems pasidarė kaip mitinė būtybė", - priminė teatro istoriją A. Bakanaitė.

Gili savianalizė

Maliną įkūnijusi lėlių teatro kūrėja Monika Mikalauskaitė prisipažino, jog šiame spektaklyje teko "perlipti per save". "Šio spektaklio metu aš nevaldau lėlių. Man tai buvo labai keista. Labai norėjosi pasislėpti už kokio objekto ar lėlės, bet pasislėpiau už kaukės. Buvo labai baisu kurti tokį vaidmenį, kuriame matoma aš kaip žmogus, kur yra judesio. Buvo neįprasta ir svetima. Bet procesui įsibėgėjus pamiršau apie tai. O gal nebuvo kada apie tai galvoti ir gilintis. Malinos personažą kūrėme visi, galvojome apie žmogaus vidų, apie savo baimes, apie skaudžiausius mums dalykus, nutikusius gyvenime, apie abejones, kurias nuolat patiriame visi, kai nežinome, kaip geriau pasielgti - taip ar kitaip. Analizės buvo daug. Ir ta savianalizė buvo sunki, bet jos labai reikėjo. Sudėjome daug filosofijos ir savo supratimo, savito pasaulio, vaizdinių, išgyvenimų į šį spektaklį. Procesas buvo tikrai sunkus, bet be galo reikalingas ir gilus. Kaip asmenybei ir kaip aktorei šis spektaklis davė daug gerų pamokų ir neatrastų dalykų", - kalbėjo M. Mikalauskaitė.

Pratina prie kitokio teatro

Prieš "Maliną" paskutinis lėlių spektaklis suaugusiesiems Klaipėdos lėlių teatre buvo sukurtas 2012 m. Tai buvo spektaklis "Šalia", kurį pagal Mindaugo Valiuko pjesę režisavo Gintarė Radvilavičiūtė. Pasak Klaipėdos lėlių teatro vadovės Aušros Juknevičienės, tai buvo vienas stipriausių ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos lėlių teatro darbų suaugusiesiems, tačiau dėl lėlininkų kaitos ir kitų aplinkybių ji nebuvo ilgai rodomas ir naujų darbų suaugusiesiems teatro scenoje ilgai teko laukti.

"Lietuvoje lėlių teatras suaugusiesiems nėra populiarus, vis dar gajus stereotipas, kad lėlių teatras skirtas tik vaikams. Šis stereotipas gyvas yra ne tik žiūrovų vaizduotėje, taip mano ir kai kurie kolegos menininkai, kultūros ekspertai, nes, pavyzdžiui, 2016 m. nebuvo skirtas finansavimas spektakliui suaugusiesiems, kurį planavo statyti menininkas iš Prancūzijos. Nepaisydami šių nuostatų, pratiname Klaipėdos publiką prisijaukinti ir kitokį lėlių teatrą. Šiais metais pusė Klaipėdos lėlių teatro festivalio "Materia Magica" spektaklių buvo skirti suaugusiųjų auditorijai. Lėlių teatro menas - rafinuota meno šaka, prie jos reikia priprasti, jame daug simbolių. Tai menas, kuris skirtas labiau išprususiai publikai. Lėlių spektakliai suaugusiesiems populiarūs Vakarų Europos šalyse: Prancūzijoje, Ispanijoje bei Japonijoje, Kinijoje. Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos lėlių teatro lėlininkai imasi šio žanro. Tai rodo, mūsų kolektyvas kūrybiškai subrendęs, turi ambicijų ir nebijo peržengti įprastų ribų, mato daug lėlių teatro galimybių. Ateityje spektaklių suaugusiems mūsų scenoje tikrai bus. Jau suplanuotas gatvės projektas su menininke iš Olandijos Natacha Belova ir labai intriguojanti lėlių opera, kurios detalių kol kas nenorime atskleisti", - sakė A. Juknevičienė.

Apklausa

Dovilė ir Greta

Aš apskritai pirmą kartą Klaipėdos lėlių teatre, tad nežinojau, ko tikėtis. Ką bekalbėti apie tai, jog spektaklis šiame teatre skirtas suaugusiesiems. Premjerą "Malina" vertinu teigiamai. Spektaklis sukėlė daug emocijų ir paliko daug klausimų, kuriuos parsinešiu į namus. Turiu pripažinti, kad ne viską iki galo supratau. Didžiąją dalį spektaklio supratau ir prisitaikiau sau. Buvo labai įspūdinga. Vienu momentu sutrikau, tačiau tas sutrikimas buvo teigiamas. Manau, kad dar porą dienų turėsiu apie ką pagalvoti.

Nešamės į namus ne tik daug emocijų, bet ir po laišką, kuris, manau, dar papildys įspūdžius naujomis spalvomis. Smagu, kad vyksta tokie renginiai, buvo įdomu pamatyti Klaipėdos meną kitame amplua.

Andrius ir Maksas iš Škotijos

Andrius

Šiaip nesilankau teatre, o lėlių teatre iki šiol neesu buvęs, šįsyk šeima pakvietė pažiūrėti premjerą. Spektaklis "Malina" buvo labai įdomus. Labai netikėta buvo pamatyti tokias įdomias kaukes teatre. Pats dirbu su dizainu, mane tokie dalykai labai įkvepia.

Maksas

Man labai patiko! Spektaklis labai vizualus. Iš pradžių jis man pasirodė bauginantis, išties išsigandau, tačiau vėliau supratau mintį, idėją, kurią perteikiama simboliais: šachmatų figūromis, širdies simboliu. Buvo labai įdomu. Patiko ir pats Klaipėdos lėlių teatras, kuriame lankausi pirmą kartą. Nuostabus, mažas ir jaukus pastatas, intymi atmosfera.

Agnė (fotografuotis nenorėjo)

Spektaklis labai sujaudino. Tos kaukės ir uždanga... Tas jausmas, kai atrodo, kad gali, bet negali... Kol kas sunku kalbėti.

Vilma ir Goda

Vilma

Spektaklis sukėlė netikėtumo efektą, labai įdomiai ir gražiai jame panaudotos technologijos. Efektinga spektaklio atmosfera, išties sukuriama iliuzija, jog patenki į savo paties vidų. Kur tavo širdis plaka, tavo mintys laksto ir skrajoja, lyg šmėklos išnyra baimės ir džiugesys. Dramos teatre aktorius vaidina su atviru tekstu ir pateikia žiūrovui savitą kūrinio interpretaciją, perleistą per savo emocijas. Šiame spektaklyje to nėra, daug kas yra užslėpta. O kai kas pateikiamas, kaip ta širdis ant lėkštutės, taip atvirai ir be užuolankų ir apninka abejonė - ar gali tai priimti? Ar tau nešlykštu, ar malonu pačiam save nagrinėti? Pripažinkime, juk daugelis bijome, nemokam išgirsti savo širdies, pažvelgti į savo vidų. Galbūt dėl to tiek daug savižudybių Lietuvoje, nes žmonės bijo savęs, nesusitvarko su savo vidiniais išgyvenimais. Toks spektaklis, apie kurį negali pasakyti paprastai "Man patiko". Tai spektaklis, kuris sukelia labai daug minčių ir emocijų. Labai gera sukurta atmosfera

Goda

"Malina" - jautrus, mąstyti verčiantis spektaklis. Iš pradžių galvojau, kad bus labai baisus. Bet visas jo baisumas yra atvirumas ir asmeniškumas. Visi išgyvename tai, kas buvo parodyta: baimę, liūdesį, ilgesį, džiaugsmą. Įstrigo mintis apie Raudų sieną ir klausimas, kodėl neturime džiaugsmo sienos? Galbūt mes patys galime pastatyti džiaugsmo sieną? Visi norime gražaus gyvenimo. Tai kurkime jį, pradėkime nuo savęs, išdrįskime išgirsti savo širdies balsą ir klausyti jo. Labai rekomenduočiau šį spektaklį visiems žmonėms. Pirmiausia tiems, kurie nėra buvę lėlių teatre ir galvoja, kad lėlių teatras skirtas tik vaikams, kad pamatytų gerokai platesnį šios meno rūšies spektrą. Manau, kad "Malina" - išskirtinis įvykis ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje.