Lietuvos teatro legenda: kaip gera, kad jis buvo kartu

Renginyje "Elegija Vytautui Kancleriui", vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, buvo atgaivintos istorijos bei komiškos situacijos iš Klaipėdos dramos teatro scenos patriarcho gyvenimo bei paminėtas šio aktoriaus 90-mečio jubiliejus.

Ilgametis dramos teatro režisierius Povilas Gaidys V. Kanclerį išdidžiai vadino "Lietuvos teatro legenda". Kur, jei ne uostamiesčio teatro scenoje sužibo šis temperamentingas, be galo talentingas artistas, nuoširdus ir paprastas klaipėdietis? "Tokių aktorių Lietuvoje šiandien nebėra ir, matyt, dar ilgai nebus", - pranašavo P. Gaidys.

"Šis didelis žmogus buvo be galo nuoširdus ir kitiems nejautė jokio pavydo! Šiems jis sakydavo tik komplimentus", - gražių žodžių negailėjo aktoriaus kolegė, Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė ir pabrėžė, kad jis buvo labai išvaizdus, aukštas bei galantiškas vyras.

Apie asmenybės patrauklumą liudijo ir artima V. Kanclerio draugė Gražina Juodytė. Žurnalistė, tuo metu dirbusi dienraštyje "Tarybinė Klaipėda", rašė: "Kai Vytautas Kancleris eina gatve, aš jį sutinku, praeinu pro jį, man šiurpai per nugarą eina."

Šiandien G. Juodytė kaip vakar prisimena atvejį, kai prieš daugelį metų žiemą jiedu atsitiktinai susitiko ant Pilies tilto. "Buvo be galo daug sniego. Jis prie manęs priėjo, apkabino ir pasakė: "Gražinute, kad tau tiek pinigų kiek sniego!" Šį originalų palinkėjimą dar ir šiandien kartais naudoju", - prisiminimais dalinosi aktoriaus draugė.

Įdomu buvo išgirsti aktoriaus atžalų prisiminimus - ar toks pat šiltas ir nuoširdus jis buvo šeimoje? Sūnus Žilvinas Kancleris neslėpė, jog vaikystėje tėvas norėjo, kad šis taip pat pasuktų aktorystės keliu. Tačiau šiame kelyje vaikui, deja, saldžiausias buvo limonadas, kurio jam ragauti dažnai tekdavo teatro gastrolių metu...

Ž. Kancleris, vis dėlto krimtęs fizikos mokslus, šiandien prisimena stipraus ryšio su tėvu neturėjęs, netgi jautęs konkurenciją, kuri kildavo dėl to, kad abu šeimos vyrai "viską pernelyg gerai žinojo".

Anot D. Kanclerytės, gali būti, jog brolis Žilvinas įgyvendino slaptas tėvo svajones - esą vaidinti V. Kancleris pradėjo visai netyčia. Prieš tai jis mokėsi ekonomikos (turbūt turėjo minčių tapti bankininku), tačiau nepalanki tuometinė politinė situacija nubloškė jį ant teatro scenos.

Vis dėlto, nors penktadienio vakarą į biblioteką sugužėjęs gausus aktoriaus talento gerbėjų, draugų ir artimųjų būrys kalbėjo būtuoju laiku, tačiau akivaizdu, kad V. Kanclerio dvasia vis dar gyva ir yra tarp mūsų.