Klaipėdos teatralai stebina aktyvumu, bet ne profesionalumu?

Klaipėdos teatro bendruomenė piktinasi tokia antireklama Lietuvos kultūros sostinei, tačiau tai, kad klaipėdiečiams trūksta profesionalumo, patvirtino ir "kryžių" komisijos pirmininkė.

Tik emocija?

Portale "menufaktura.lt" publikuotame straipsnyje liejosi negailestingi teatrologės iš Vilniaus Audronės Girdzijauskaitės žodžiai, jog "kryžių" komisijos narių kelionėms esą švaistomi valstybės pinigai: štai per du mėnesius jai teko net devynis kartus keliauti į Kauną, keturis kartus - į Klaipėdą, vieną sykį - į Šiaulius. Iš viso "Auksiniai scenos kryžiai" šiemet sulaukė 81 pasiūlymo nominacijoms (14 pasiūlymų iš Klaipėdos), tačiau, anot teatrologės, didžioji jų dalis - tik prasti, mėgėjiški spektakliai.

"Deja, gerbiamieji, dauguma spektaklių, kurie tikisi "Auksinių scenos kryžių" - prasti ir tuščiaviduriai, juos porą žiemos mėnesių matai kasdien, o kartais ir po du per dieną. Jų mėgėjiškumas kelia tik neigiamas emocijas ir pesimistiškas mintis. Saviveikla jau kvepia ir buvę kūrybingi teatrai, ir nereikia stebėtis, nes net Lietuvos nacionalinis teatras, o iš paskos ir kiti į sceną įsileidžia studentus. Spektakliukai nesubrandinti, tai žali eksperimentai, tačiau tie pirmieji bandymai rimtu veidu ir su didelėmis pretenzijomis rodomi publikai", - po apsilankymo Klaipėdoje rėžė teatrologė.

Rašydama apie režisieriaus Dariaus Rabašausko spektaklį "Petro Ohėjaus kankinystė" ji pažymėjo pasigendanti teatro dvasios, meistriškai vaidinančių aktorių.

"Daugelis jų man panašūs į netobulo šiltnamio augalus, vegetavusius be oro, be drėgmės, be derlingos dirvos", - rašė ji.

Savo straipsnyje teatrologė akcentavo, jog pastabą ji taiko ne vienam ar kitam konkrečiam žmogui, o tiesiog išreiškia savo bendrą įspūdį.

"Panašiai pasijuntu ir žiūrėdama kai kurių kitų nusenusių, išsikvėpusių ar spontaniškai susikūrusių dar nebrandžių teatrų ir teatrėlių "produkciją". Visi kaip gelbėjimosi ratą įsikandę tą "čia ir dabar", o nenori pasidomėti, kas buvo "ten ir anuomet". Neintelektualus, tik amato paisantis teatras neišsiugdys kūrybingo žiūrovo, nes jis pats - skurdus ir seklus. Be konteksto. Natūralu, kad tą buvusį "rimtąjį" teatrą į pašalius stumia visokie parateatriniai reiškiniai, leidžiantys veikti mėgėjiškai - eksperimentai teatrui nepritaikytose erdvėse (turgavietės, ligoninės, kiemai), kur publika tik stebi ar sekioja iš paskos, bet dvasiškai vaidinime nedalyvauja", - karčių žodžių negailėjo A. Girdzijauskaitė.

Kritikos sulaukė ir Klaipėdos teatro žiūrovai. Anot teatrologės, jie nėra išrankūs ir Klaipėdos dramos teatre lankosi labiau dėl nepriekaištingos aplinkos, o ne dėl spektaklio.

"Vakarų ekspresui" teatrologė kartotis nenorėjo ir teigė, jog minėtą straipsnį ji parašė spontaniškai, tiesiog užplūdus emocijoms. Esą ji tikrai negalinti vertinti Klaipėdos dramos teatro spektaklių kokybės, kadangi po ilgų metų pertraukos, arba, kritikės žodžiais tariant, "nuo tų laikų, kai tai dar buvo teatras", ji mačiusi vos vieną, jau minėtą režisieriaus D. Rabašausko spektaklį.

"Šiandieninio Klaipėdos teatro aš nepažįstu. Žinau jį tik tiek, kiek mačiau. Grįžusi iš Klaipėdos parašiau tik tai, ką galvojau. Bet daryti iš musės dramblį tikrai nereikia. O kad teatrų Lietuvoje šiandien nėra, tai yra faktas. Nereikia kovoti už savo munduro garbę. Klaipėdos dramos teatras net neturi meno vadovo. Matyt, šiais laikais tai nebemadinga?" - nenoromis kalbėjo A. Girdzijauskaitė.

"Vyresniosios kartos bruožas"

Klaipėdietė teatrologė Jūratė Grigaitienė sakė, jog straipsnyje juntama kritikės arogancija, tonas ją ir kitus teatro sferoje dirbančius klaipėdiečius papiktino, tačiau pernelyg nenustebino.

"Tai - vyresniosios kartos kritikų bruožas. Reikšdami savo emocijas jie kartais užgožia logišką, argumentuotą mąstymą. Jaunesni teatro kritikai rašo ne taip skaudžiai ir įžeidžiančiai. Kita vertus, kalbant abstrakčiai, manau, kai kurie Klaipėdos ir kitų miestų teatro kūrėjai tiesiog pernelyg gerai apie save galvoja. Gal reiktų būti šiek tiek kritiškesniems? Juk kai kurie teatralų pasiūlymai Auksinių scenos kryžių nominacijoms yra tiesiog eiliniai ir tikrai neverti tokio apdovanojimo" - kalbėjo J. Grigaitienė.

Ji sutinka, kad, prieš teatrams pateikiant savo pasiūlymus "kryžių" komisijai, galbūt derėtų juos leisti pirmiau įvertinti vietinei komisijai.

"Tai yra taikytina tvarka įvairiems festivaliams ir konkursams, tačiau, kita vertus, komisijos nariai gauna atlyginimą. Žiūrėti ir vertinti spektaklius yra jų darbas", - sakė teatrologė.

Pašnekovė sutiko, jog toks emocionalus straipsnis yra tarsi antireklama Klaipėdai, galinti atbaidyti kitų miestų kultūros vartotojus.

Metas keisti tvarką?

Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys juokavo, jog anksčiau apie teatrą išvis niekas nerašydavo, o dabar nė negali atsiginti dėmesio.

"Vis dėlto jei "kryžių" komisijos narė sako, kaip jai sunku dirbti, kad spektakliai neverti dėmesio, manau, neteisingai veikia visa sistema. Juk pagal tvarką kiekvienas teatras gali pasiūlyti po tris spektaklius suaugusiesiems ir vieną vaikams. Mes taip ir padarėme. Aišku, jeigu per du mėnesius reikia peržiūrėti 81 spektaklį, tuomet netikiu, kad darbas vyksta kokybiškai. Galbūt spektaklius turėtų atsirinkti patys komisijos nariai, visus metus sekę naujienas įvairiuose Lietuvos teatruose?" - svarstė T. Juočys.

Komentuodamas A. Girdzijauskaitės straipsnį, teatro vadovas piktinosi, kad vilniečių požiūris, jog Klaipėda yra provincija, kad žiūrovai čia neišrankūs, kad čia nieko nevyksta ir niekada nevyks, yra labai klaidinantis. Jis priminė, kad gastrolių Vilniuje metu rodyti spektakliai "Tėvas" ir "Pašaliniams draudžiama" sulaukė sausakimšų žiūrovų salių. Tokio pat dėmesio jie sulaukia ir Klaipėdoje.

"Ir apskritai tie savotiški išsireiškimai apie Klaipėdos dramos teatrą, miestą... Turbūt su ja kažkas ne tvarkoje... Jei jau taip sunku važiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą, gal jai pačiai reiktų atsisakyti savo darbo?" - piktinosi T. Juočys.

Iki Vilniaus - toli

Vis dėlto "Auksinių scenos kryžių" komisijos pirmininkė, muzikologė Veronika Janatjeva komentavo, jog komisijos nariams leidžiama laisvai reikšti savo nuomonę apie matytus spektaklius, tik atvirai neįvardijant galimų nominantų. Paklausta, kaip ji vertinanti A. Girdzijauskaitės pasisakymą dėl to, kad kelionėms iš Vilniaus į kitus miestus gaištamas specialistų laikas ir švaistomi valstybės pinigai degalams, ji gynė kolegę argumentuodama, kad kartais būna išties pikta, kai tenka keltis anksti ryte, važiuoti tolimą kelią vien tam, kad pamatytum prastą spektaklį. Apskritai darbo schema komisijai esanti labai nepatogi, tačiau tokia yra tvarka.

Iš viso Klaipėdos kūrėjai pateikė keturiolika pasiūlymų nominacijoms. Nors dauguma komisijos narių nespėja peržiūrėti visų spektaklių, tačiau komisijos pirmininkė peržiūrėjo visus - keturis Klaipėdos dramos teatro, tiek pat Muzikinio teatro, du šokio teatro "Padi Dapi Fish" bei tris Apeirono teatro spektaklius.

Moteris susidariusi įspūdį, jog dėl didelio teatralų produktyvumo miestas gali prilygti Kaunui, tačiau iki Vilniaus dar toli.

"Klaipėdos teatras yra nepriklausomas, nevienodas, "nesušukuotas", gana gyvas", - savo mintimis dalinosi pašnekovė.

Kalbėdama apie Klaipėdos dramos teatrą V. Janatjeva sakė negalinti vertinti tik vienerius metus atnaujintame pastate dirbančios įstaigos veiklos, tačiau tikino mananti, kad kol kas nedingo žmonių susižavėjimas pačiu teatro pastatu, į kurį jie plūsta kartais nė nežinodami, koks spektaklis bus rodomas. Pašnekovė juokėsi prisiminusi, kaip publikoje ne kartą girdėti klausimą: "Kokį spektaklį žiūrėsime?"

Muzikiniam trūksta profesionalumo?

Komisijos pirmininkė negailėjo kritikos Muzikiniam teatrui. Esą spektaklių pastatymų kokybei koją kiša apverktina įstaigos infrastruktūra. Dėl to komisija esą net negali jo pastatymų vertinti tokiu pat lygmeniu kaip Kauno bei Vilniaus. Tačiau kokybę lemia ne vien infrastruktūra, bet ir vadyba, vadovavimas, trupių sudėtis, spektaklius statantys režisieriai, ambicijos. Anot V. Janatjevos, iš naujojo teatro vadovo Jono Sakalausko tikėtasi daugiau.

"Man šiek tiek gaila. Vilčių buvo daug, tačiau pasakyti, kad kažkas smarkiai keitėsi - šoktelėjo kokybė ar suintensyvėjo kūrybinė veikla, negaliu. Tai, ką neseniai pamačiau, vis dar nuvilia. Tačiau galbūt taip yra dėl vadybos trūkumo, čia ji tarsi "pripuolama", - komentavo muzikologė.

Anot pašnekovės, teatrui trūksta griežtesnio kokybės vertinimo, pradedant nuo to, kaip pasitinkami žiūrovai, baigiant atlikėjų sugebėjimais ir tiesiog teatro tvarka.

Muzikologė paminėjo ir gana pajėgią teatro šokėjų trupę, tačiau jos lyginti su Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupe esą neįmanoma.

"Siūlyčiau apskritai daugiau dėmesio skirti šiam teatrui. Taip pat vokalistų rengimui tiek kalbos, tiek vokalo požiūriu. Manau, reiktų pasisamdyti mokytojų. Teatras imasi gana ambicingų kūrinių, kaip antai Piotro Čaikovskio "Jolanta", kuris reikalauja labai švaraus klasikinio dainavimo ir muzikos atlikimo. Vis dėlto turbūt visiems teatro vokalistams dar reikia pasimokyti vokalo", - kritikos pažėrė pirmininkė.

Nepriklausomus teatrus "kryžių" komisijos pirmininkė vertino gana palankiai. Įdomus jai pasirodė Klaipėdos jaunimo teatro braižas, maniera, iškalba, kurioje galima įžvelgti teatro vadovo Valentino Masalskio įtaką. Vis dėlto teatro veiklos kol kas profesionaliu lygmeniu V. Janatjeva nevertintų. Dvejopa teatrologų nuomonė esą sklando ir pažiūrėjus ambicingųjų, filosofine tematika kuriančio Apeirono teatro spektaklius.

Paklausta, kas vilniečius stebina Klaipėdoje, pašnekovė išskyrė lėlininkus ir šokio teatrą "Padi Dapi Fish".

"Agnija Šeiko yra įvairių meno formų epicentras. Šis žmogus tiesiog traukia dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje", - sakė V. Janatjeva.

"Pernelyg mažas krepšelis"

Jonas SAKALAUSKAS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas
Klaipėdoje trūksta profesionalių artistų. Klaipėdos universitetas nebeparengia reikiamo kiekio specialistų ir nesukuria konkurencijos, kuri egzistuoja Vilniuje. Kitas dalykas - skiriamas pernelyg mažas krepšelis mūsų teatro meno kolektyvams. Mes turime nedaug solistų, kuriems tenka dainuoti viską. Tačiau dainuojant viską, ne visada pavyksta tai padaryti profesionaliai. Per metus pristatyti tris itin aukštos kokybės spektaklius mums yra itin sudėtinga.

Kvietimas

"Apeirono" teatras, negavęs nei vienos "kryžių" nominacijos, socialiniame tinkle "Facebook" teatralus kvietė į renginį "Dedu Kryžių ant scenos kryžių": "Kovo 27 d., Teatro dieną, visus "gedinčius" (nepriklausomų teatrų atstovus, jaunus kūrėjus, kritikus, solidarius žiūrovus...) kviečiame į išsivalymo ceremoniją, kurios metu, išreiškiant požiūrį į "prestižinius" apdovanojimus, Auksinius scenos kryžius, uždegsime po žvakutę ir po kryželį padėsim prie "prestižinės" ceremonijos mekos durų (paskutinėmis žiniomis tai - Klaipėdos dramos teatras). Šiomis atnašomis Kultūros ministerijai ir besiaukojančiai komisijai linkėsim to, ko visi linkėjom šiaudinei kaliausei, geležiniam medkirčiui, bailiajam liūtui ir Dorotėjai. Po išsivalymo ceremonijos visus dalyvavusius kviesime vis tik bandyti švęsti Teatro dieną "Apeirono" teatre."