Jonas Sakalauskas: "Teatre sunkiausia įdiegti naujoves"

"Naujajai vadovei linkiu išminties ir kantrybės", - savo kolegei linkėjo Jonas Sakalauskas, Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.

Jau maždaug pusmetį dirbate kartu su Laima Vilimiene. Ar žinojote, kad jūsų kolegė dalyvavo konkurse į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės pareigas?

Nežinojau. Natūralu, kad apie tai žmonės vengia kalbėti. Ypač dėl to, jei konkurse nepasiseka.

Kai dalyvavau konkurse dėl Operos ir baleto teatro vadovo pareigų, prisipažinsiu, vieno posėdžio metu apie šį žingsnį pasakiau, tačiau pernelyg apie tai neskelbiau.

Džiaugiuosi dėl savo kolegės, kuri taip gerai pasirodė konkurse, turi daug noro, idėjų, patirties ir ambicijų.

Gal galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kokių iššūkių gali tikėtis naujoji vadovė?

Manau, eidama tokias atsakingas pareigas Operos ir baleto teatre, Laima turi pakankamai įgūdžių ir žinių, kaip administruoti tokią biudžetinę įstaigą, ji yra rengusi ne vieną strateginį dokumentą. Ji - tikra profesionalė.

Muzikiniame teatre sunkiausias - pereinamasis - laikotarpis jau praėjo. Kolektyvas jau pradėjo dirbti kitose patalpose, o publiką jau pripratinome prie naujų vietų, kuriose rodomi spektakliai. Tačiau, žinoma, iššūkių bus. Tarkime, kokybiškų spektaklių statymas reikalauja didesnių investicijų, tačiau pajamos neišaugo. Taip pat reikia suvaldyti kolektyvą, bendrauti su juo, jį nuraminti. Kiekvienas teatre vykstantis renginys yra kaip premjera, daugelio niuansų negali numatyti, tad linkiu nepasiduoti emocijoms.

Kas jums buvo sunkiausia?

Gana sudėtinga, kai teatre nori įdiegti naujovę, o žmonės, kurie turi kitokį matymą, bando tave atkalbėti. Labai sunku uždegti kolektyvą idėja, kuria pats tiki, o jie ne. Tarkime, kai nusprendžiau, kad reikia rodyti spektaklius Palangos koncertų salėje, šis sprendimas nebuvo maloniai priimtas. Tačiau, nors mums teko įdėti daugiau pastangų, ši naujovė mūsų teatrui buvo naudinga.

Visgi Laimos Vilimienės išėjimas jums - nuostolis. Teks ieškoti naujo žmogaus...

Tiesa, mums tai - nuostolis. Kai Muzikinis teatras pagaliau turės gerą, stiprią vadovę, man bus galvos skausmas, kuo ją pakeisti. Manau, lengva nebus, tačiau Vilnius - didelis miestas ir gerą žmogų rasime. Tai - natūralus kaitos procesas, dėl to labai nesijaudinu.

Kokios stipriosios naujosios vadovės pusės?

Laima atėjo iš meno pasaulio, vėliau įgijo vadybos išsilavinimą. Meninės kompetencijos jai netrūksta, tačiau, manau, stiprioji jos pusė - administracinė. Ji puikiai išmano valstybinių kultūros įstaigų veiklą. Tikiu, kad ji sukurs geresnę vidaus komunikacijos sistemą, įdiegs modernų valdymo modelį - padarys tai, ko galbūt man nepavyko.

Kokių iššūkių galima tikėtis, kalbant apie teatro rekonstrukciją?

Manau, dabar svarbiausia prižiūrėti procesą, sekti jį, rūpintis kolektyvu.

Kadangi didžiausiam Vakarų Lietuvoje muzikiniam teatrui vadovaus jūsų kolegė, galbūt galima tikėtis glaudesnio abiejų įstaigų bendradarbiavimo: gastrolių, idėjų, artistų mainų?

Operos ir baleto teatras ir asmeniškai aš atvirai bendradarbiauju su Muzikiniu teatru, su kurio kolektyvu stengiuosi palaikyti artimus ir šiltus santykius. Tačiau lauksiu iniciatyvos ir iš naujosios vadovės.

Ko palinkėtumėte L. Vilimienei?

Visi, ateidami į vadovo vietą, mes norime paneigti praeito vadovo pasiekimus. Netgi ir pats esu save pagavęs tai darant, tačiau dabar gerbiu kiekvieną buvusį vadovą, nes visi jie nešė savo "kryžių". Taigi Laimai palinkėčiau išminties ir kantrybės. O kolektyvui - kad jis būtų atlaidus naujojo vadovo klaidoms.

Beje, labai norėčiau padėkoti teatro kolektyvui, o taip pat laikinajai vadovei Jurgitai Skiotytei-Norvaišienei, kuriai pastarasis pusmetis buvo nelengvas. Spektakliai, festivalis, persikėlimas iš teatro, vadovo paieškos... Laikinasis vadovas yra mažiau matomas ir netgi mažiau gerbiamas, nors jam tenka atlikti daug juodo darbo. Labai norėčiau jai padėkoti už darbą, kurį ji atliko mums dirbant kartu. Jurgita - puiki kolegė, specialistė ir aukščiausio lygio kultūros vadybininkė.