„Graikas Zorba“: žemė pajūryje juda sirtakio ritmu

„Graiką Zorbą“ Palangoje pasitiko pilna salė žiūrovų, tarp jų ir  baleto bei dailės istorikas Helmutas Šabasevičius, verslininkė Daina Bosas, dizainerė Sandra Straukaitė, kolegos iš Klaipėdos valstybinio muzikinio ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrų.

Opera omnia: gali prireikti nosinės

Savo gyvenimo šokio spektaklį Klaipėdoje kūrė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine, kuris po griežtos atrankos šokio siautulyje apjungė geriausius šalies baleto šokėjus bei visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę (vadovas Donatas Bakėjus).

Tai daugiau nei 35 šalyse pastatytas spektaklis, kurį matė daugiau kaip du milijonai žmonių. Prieš du metus „Graiko Zorbos“ pasirodymų skaičius perkopė 5000.

“Graikas Zorba” – daugiau negu baletas, tai spektaklis, kuriame susilieja muzika, šokis, literatūra, drama, choro dainavimas. Tai “opera omnia”. Muzika ir šokis sukuria dramą, kurios pagrindas yra laisvė, meilė ir draugystė. Spektaklyje graikais tapo bei graikiškai dainavo ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, bet ir Valstybinis choras „Vilnius“, solo dainavo mecosopranas Ernesta Stankutė.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui dirigavo charizmatiškasis dirigentas bei pedagogas Martynas Staškus. Neliko abejojančių, kad tik su M.Staškaus energija įmanoma „suvaldyti“ visa apimančia stichija virtusių balsų bei muzikos visumą. Ir muziką priimantiems visa esybe prireikė nosinių... Tai taip graudino.

Zorba: graikas ar lietuvis?

Laisvė, šokis ir muzika spektaklio pagrindiniam herojui Zorbai yra tiek pat reikalingi kaip meilė ir oras.

Beje, Zorba nėra jaunystės simbolis – jis subrendęs žmogus, po daugelio išgyvenimų susikūręs savo filosofiją, atradęs savo gyvenimo išmintį. Graiko Zorbos vaidmenį spektaklyje atliko vienas geriausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjų – Mantas Daraškevičius.

Sudėtinga tai vadinti vaidmeniu, nes anot M.Daraškevičiaus, Zorbos gyvenimo filosofija jam labai artima, kone sava. „Graikas Zorba – laisvės, gyvenimo džiaugsmo propaguotojas, tad mūsų požiūriai  gyvenimą labai sutampa. Noriu pasidžiaugti, kad mes gyvename laisvoje Lietuvoje, turime laisvą valią... Atrasti meilę gyvenimui ir savo šaliai, kaip ir graikas Zorba, linkiu visiems“,- sakė M.Daraškevičius.

Primarijus iš Bulgarijos

Specialiai „Graikas Zorba“ premjerai į Palangą atskrido bei Džono partiją šoko Sofijos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinis solistas Nikola Hadjitanev. Primarijus kaip Džono partijos atlikėjas yra šokęs ne vienoje šalyje bei jau daug metų dirba su choreografu L.Massine.

Jauno graiko Manolios vaidmenį spektaklyje atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus Žilvinas Beniuševičius, o jo meilės objektu, rūpėjusiu ir amerikiečiui Džonui, scenoje tapo talentinga Kauno valstybinio muzikinio teatro prima balerina Auksė Mikalajūnaitė.

Graiką Zorbą mylėjo savo rožiniame buvusių meilių pasaulyje pasiklydusi garbaus amžiaus dama – madam Hortense, kuria tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja, choreografė, šiemet pelniusi „Auksinį scenos kryžių“, kaip jaunoji kūrėja, Aušra Krasauskaitė.

„Įsikūnyti į seną damą – tikras iššūkis. Esu tikra, kad su kiekvienu nauju spektakliu tai man pavyks vis geriau. Kuriant šį vaidmenį mane konsultavo ir Rūta Kudžmaitė, kuri daug metų šoko madam Hortense partiją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre“,- akcentavo A.Krasauskaitė.

Apgaulingas lietuvių temperamentas

Visiškai netiesa, kad lietuvaičiai per daug santūrūs, negalintys perteikti pietietiško temperamento. Anot madam Hortense vaidmenį šokio spektaklyje sukūrusios Aušros Krasauskaitės, lietuvaičiai apgaulingi tarsi rami jūra.

„Prireikus lietuviai puikiai moka išlaisvinti save bei parodyti nesuvaldomą temperamentą, išsilieti, siausti kaip nevaldoma stichija. Klaipėdos žmonėms, gyvenantiems prie jūros, tai labai natūralu. Taip nutiko ir su mūsų teatro baleto trupe bei kviestiniais kūrėjais.

„Graikas Zorba“ – vienas aktyviausių bei didžiausių pastatymų Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kuris iš šokėjų pareikalauja maksimalaus tempo bei atsidavimo šokiui viso spektaklio metu“,- sakė A.Krasauskaitė.

Šokio katarsis

Šokėjai spektaklio metu taip siautė scenoje, kad jau ne šoko, o kone kilo į orą bei skraidė. Garsusis choreografas L.Massine sako, kad mūsų žemėje viskas yra judėjimas, nes ir pati Žemė juda. Šokis yra ekspresyviausia šio judėjimo išraiška.

„Sakyčiau, pats šokis  yra gyvenimas, aukščiausia egzistencijos reprezentacija. Todėl šokantis Graikas Zorba paliečia kiekvieną žmogų labai asmeniškai.

Aristotelis kalbėjo apie meno kūrinio sukeliamą katarsį, kuris apvalo, išlaisvina nuo emocijų. Kūrinys „Graikas Zorba“ dovanoja žmonėms šį katarsį. Todėl šis baletas yra legenda, nes Zorbos gieda himną gyvenimui ir kiekvienas nori būti Graiku Zorba“,- sako L.Massine.

Išskirtinę scenografiją spektakliui sukūrė „minimalizmo estetikai ištikima“, kaip sako ji pati, scenografė Sigita Šimkūnaitė. Spektaklio kostiumų dailininkė – viena ryškiausių mados kūrėjų Lietuvoje – Sandra Straukaitė. Šviesų dailininkas – praėjusiais metais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas – Eugenijus Sabaliauskas. Statant baletą „Graikas Zorba“ Klaipėdoje garsiąjam choreografui talkino nemažiau garsi jo asistentė Anna Krzyskow, įvairiose šalyse šį baletą talkinanti statyti jau nuo 1990 m.

Visi žino sirtakį, bet nedaugelis žino, kad šis šokis išpopuliarėjo bei vadinamas Graikijos nacionaliniu šokiu dėka „Graiko Zorbos“. Balete „Graikas Zorba“ skambėjo ne kartą bei tapo jo kulminacija: šokėjai sukosi šokio ritme iki begalybės, o publika negailėjo plojimų... Tokia ta gyvenimo pilnatvė pajūryje sirtakio ritmu.