Augustas Strindbergas: mylimieji, kurie mus nužudo

Spektaklį taip pat kūrė scenografas Reinis Suhanovs (Latvija), kostiumų dizainerė Baiba Litina (Latvija). Vaidina: Darius Meškauskas, Aldona Bendoriūtė, Nijolė Sabulytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Marius Pažereckas, Vaidas Jočys, Karolina Kontenytė, Kamilė Andriuškaitė, Radvilė Bronušaitė.

Augustas Strindbergas (1849 - 1912) - švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.

Jis buvo neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Rašytojas ne tik kūrė romanus bei dramas (jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai), bet taip pat studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.

A. Strindbergo gyvenimas - toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog jį netgi sunku apibūdinti. Tai žmogus-vulkanas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas tuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Karlo Linėjaus rūšių teorijos iki Svedenborgo mistikos, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo - kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas.

Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas - visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji "Freken Julija" Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.

Atskira tema būtų Strindbergo santykiai su moterimis. Gyvenimo pabaigoje jis pagarsėjo tuo, kad ypač nekentė moterų. Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą...

Psichologinę dramą "Tėvas" Augustas Strindbergas parašė 1887 metais - likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano "Pamišėlio užrašai" pasirodymo.

Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? A. Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę - baisią savo nenumaldomai augančia neapykanta.