„Vilties bėgime“ „bėgs“ vaikai, kurie nevaikšto

Liko visai nebe daug iki vienuoliktojo, kasmetinio, renginio Klaipėdoje. „Vilties bėgimo maratonas“ jau tapo uostamiesčio vizitine kortele, kai gegužės 20 dieną centrinę miesto dalį užlieja gausus bėgikų būrys, skelbiantis meilę, solidarumą ir viltį. Kiekvienas bėga, pirmiausia, dėl kito. Dėl to, kuris išgirdo diagnozę vėžys ir pasidavė nevilčiai. Vilties bėgimo maratono dalyviai ir vėl stos prie starto linijos, kad garsiai pasakytų, jog visas negandas galima įveikti kartu. O šiemet galimybę savo solidarumą onkologiniams ligoniams išreikšti turės ir mažieji, kurie savo kojomis bėgti negali. Atsirado šaunūs vyrai, kurie pasiūlė dar vieną iniciatyvą – „Vilties bėgimo maratono“ metu bėgti ir stumti vežimėlį, kuriame sėdės negalią turintis vaikas (iki 25 kg). Tokiu būdu vaikai turės galimybę sudalyvauti ir išbandyti maratono trasas.

Aidas Ardzijauskas - ilgų nuotolių bėgikas iš Lietuvos, dalyvaujantis plento bėgimo ultramaratonų varžybose, įvairiuose bėgimo žygiuose. Jis yra šios idėjos sumanytojas. Pats save pristato taip: „Nesu profesionalus sportininkas. Dvidešimt dvejus metus dirbu ugniagesiu gelbėtoju, o bėgimas man tiesiog gyvenimo būdas. Aš priklausau bėgimo klubui „Šviesos kariai“, kuris vienija apie tris dešimtis narių Vilniuje, mėgstančius bėgimą. „Vilties bėgimo maratone“ sumanymą pavežioti vaiką vykdysime kartu su aktyvios gyvensenos bendruomene „Šešios trim“.

Aidui kompaniją palaikyti sutiko Mindaugas Šatkus – bendruomenės „Šešios Trim“ įkūrėjas Kaune. Ši bendruomenė vienija kelis šimtus žmonių, kurie renkasi aktyvų gyvenimo būdą. Kaip pats Mindaugas sako: „Tai nėra oficialiai „prisirišę“ nariai. Mes kasdien organizuojame mankštas miestiečiams, o iš šio judėjimo kyla visas aktyvumas“.

Kaip kilo idėja dalyvauti „Vilties bėgimo maratone“?

Aidas: Daugiau kaip prieš dešimtį metų broliai pranciškonai apsilankė Vilniaus maratono organizatorių būstinėje su prašymu prisidėti organizuojant „Vilties bėgimą“ Klaipėdoje. Tada, prisimenu, mes svarstėme tokią galimybę, bet nusprendėme, kad Klaipėdoje yra gerai dirbančių nuostabių žmonių, kurie organizuoja panašius renginius. Todėl brolius pranciškonus nukreipėme būtent ten ir džiaugiamės, kad neapsirikome su sprendimu. O dėl dalyvavimo šiemet, mintis kilo tada, kai bėgau maršrutu Dakaras-Vilnius. Kaip atsarginį variantą, sugedus automobiliui, aš turėjau ir vėžimėlį, kurį būčiau stūmęs tol, kol mane pasivytų automobilis (po remonto) ar atvažiuotų atsarginis iš Lietuvos. Taigi teko šiek tiek pabėgioti su vežimėliu. Prisiminiau ir tuos laikus, kai augo mano dukra ir sūnus, nes tada tokios galimybės aš neturėjau. Tuo metu vežimėlį tiesiog statydavau parko viduryje ir bėgiodavau aplinkui.

Mindaugas: Apie „Vilties bėgimo maratoną“ esu girdėjęs, bet tik šiemet, pakviestas Aido su kitokiu tikslu, nusprendžiau dalyvauti.

Siūlote suteikti unikalią galimybę „bėgti“ vaikams, kurie patys negali to padaryti. Trumpai papasakokite, kas tai per idėja ir kaip planuojate ją įgyvendinti? Kam to reikia?

Aidas: Šiuo metu turime du vežimėlius, tinkančius vežti vaikus iki 25 kg. Aš bėgime Dakaras-Vilnius jų nepanaudojau (neįvyko nuotykių su mane lydėjusiais automobiliais). Todėl galvojau, kaip galėčiau juos panaudoti. Mintimis perbėgau per bėgimų kalendorių ir prisiminiau brolius pranciškonus, jų veiklą. Apsilankiau internetinėje „Vilties bėgimo“ svetainėje ir supratau, kaip galėčiau savo sumanymą įgyvendinti. Gegužės 19 dieną klubas „Šviesos kariai“ tęs ilgametę tradiciją - bėgimą Lietuvos pajūriu - ir šiais metais bus bėgama iš Būtingės į Nidą. Planuotume trumpą sustojimą, kad galėtume susipažinti su vaikais, kuriuos jau kitą dieną, gegužės 20, vežiotume po Klaipėdos gatves. Tuo pačiu metu „Šešios trim“ prisijungtų ir pabūtų ilgėliau su vaikais. Planuojame registruoti du vėžimėlius į maratono trasą, du vėžimėlius į 10 km. trasą ir du vežimėlius į 5 km. Vežtume du vaikus po vieną ratą. Taigi maratono trasoje apvežtume 16 vaikų, 10 km. - 4 vaikus, 5 km. - 2 vaikus. Iš viso 22 vaikai, kurie patys negalėdami tiesiogiai bėgti, galėtų tai padaryti sėdėdami vežimėlyje. Mums tai būtų nauja patirtis, vaikams – Viltis. Kam to reikia? Norisi suteikti viltį vaikams, kurie šiuo metu patys negali bėgti. Norisi parodyti, kad viskas yra įmanoma. Po vaikystėje patirtų traumų aš atsistojau, o tie, kurie galbūt jau niekada nebus tokie, kaip mes, jiems norisi padėti nesijausti kitokiais.

Mindaugas: Kai kažkada gavau klausimą, kokia tavo gyvenimo paskirtis, kur tu vedi šituos bendruomenės žmones? Visada galvojau, kad daryti gera yra gėris, padėti kitiems įgyvendinti savo svajones yra neapsakomas jausmas. Dabar, kai mūsų – aktyvistų -  yra daugiau, tą gėrį galime padauginti daug kartų.

Kodėl į sportinius renginius svarbu įtraukti ir neįgaliuosius?

Aidas: Sporto renginys - tiesiog emocija. Žmogus, stebėdamas renginį, patiria vienokią emociją, o tiesiogiai dalyvaudamas - kitokią. Tą esu išgyvenęs pats. Kai mama ant rankų mane išnešdavo į lauką, aš žiūrėdavau, kaip vaikai žaidžia futbolą. Prisimenu, kaip jaučiausi tik žiūrėdamas, prisimenu, ką galvodavau. Ir labai gerai prisimenu, kaip „stodavau“ į vartus ir būdavau žaidime, komandos dalis. Tu pradedi svajoti, siekti, atsiranda noras būti geresniam, su džiaugsmu lauki kitos dienos, nors viską skauda, niežti, peršti, tu apie tave laukiančią naktį negalvoji, galvoji apie dieną, žaidimą, komandą, kurios dalis tu esi. Vaikai, priimdami mane į komandą, man padarė didžiulę paslaugą. Tada aš sakiau, kad kai tik išmoksiu vaikščioti, pradėsiu bėgioti, o jau tada...

Mindaugas: Tas noras atsiranda ne dėl to, kad kažkam reikia. Tai tiesiog iš širdies kylantis noras parodyti, supažindinti, įkvėpti nerealiems dalykams. Galbūt šitas dalyvavimas pakeis jų gyvenimus!!!

Ko palinkėtumėte „Vilties bėgimo maratono“ dalyviams bei tiems, kuriems skiriamas šis bėgimas (onkologinės ligos paliestiems)?

Aidas: Žodis Maratonas turi paslėptą skraistę, kurią praskleidus, gali patekti į nuostabų pasaulį. Bet kad tą skraistę sugebėtum praskleisti, turi viską daryti su šypsena veide. Bėgimas nėra kančia, bėgimas - tai tik geros emocijos, teikiančios džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo tavo gyvenimo kelyje, tuo jis tau atviresnis ir gražesnis. Bėgimas - skirtas žmonėms, kurie galvoja, kad bėgimas ne jiems, bet Jūs pabandykite. Pradėkite nuo mažų žingsnelių, nebijokite klausti patarimo. Yra žmonių, kurie turi daug informacijos ir nežino, kaip ją panaudoti, pasidalinti, perteikti. Tiesiog užsiminkite, nebijokite. Tik žiūrėti yra sunku. Dalyvaukite.

Mindaugas: Darykite tai, kas atrodo neįmanoma, darykite sau, savo bendruomenei, miestui, šaliai, pasauliui. Pradėkite pokyčius nuo artimiausio – nuo savęs.