„Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“

Susitikimo tema – „Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas“.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos lietuviai ir vokiečiai nuolat keitėsi priekaištais, kaltindami vieni kitus nesilaikant Klaipėdos Statuto dvasios ir raidės.

Lietuviai niršo ant vokiečių, kliudžiusių jiems užimti deramą vietą krašto politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime; vokiečiai ir už jų nugaros stovėjusi Vokietija nesiruošė taikstytis su sparčiais krašto lituanizacijos tempais, jų akimis – per šimtmečius šioje teritorijoje sukurta tvarka buvo paminta, pažeidžiamos krašte nusistovėjusios tradicijos.

Kadangi abi pusės manėsi esą teisios, į padėtį krašte ir į Klaipėdos bylos tarptautinį aspektą pravartu pažvelgti iš šalies, tam tikro arbitro – tarpininko akimis.

Toks vaidmuo lietuvių ir vokiečių, Lietuvos ir Vokietijos ginčuose dėl Klaipėdos teko valstybėms signatarėms ir tarptautinėms institucijoms – Tautų Sąjungos Tarybai, o 1932 m. vasarą savo sprendimą šiuo klausimu pareiškė ir Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas Hagoje.

Paskutiniojo, trečiojo, pokalbio metu ambasadorius ypatingiems pavedimams dr. Vytautas Žalys bandys įvertinti valstybių signatarių veiksnį Klaipėdos byloje, pristatyti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos diplomatų požiūrį į Lietuvos politiką krašte, į Kauno – Berlyno ginčą dėl Klaipėdos, į abiejų pusių metodus, argumentus bei konflikto užkulisius.