Tiltą tarp praeities ir nūdienos pasaulių ties vaizdo projekcijos

Dainininkė neslepia, kad „Kelionė į Tilžę“ – kol kas sudėtingiausias scenos veikalas jos karjeroje. „Režisierius Gytis Padegimas skatino atkleisti Indrę kaip moterį, o dirigentai Tomas Ambrozaitis ir Giedrius Vaznys – atrasti, kokia Indrė yra E. Balsio muzikoje. Pati kol kas neturiu tokios dramatiškos patirties. Emocingai atlikti operetę ar miuziklą, kai scenoje tarsi paskleidi saldžios karamelės kvapą, yra viena, bet čia reikia leistis į personažo sielos gelmes. Manau, „Kelionė į Tilžę“ turi potencialo tapti Lietuvos muzikos vizitine kortele ir reprezentuoti mūsų šalį pasaulyje. Stengsiuosi, kad taip ir įvyktų“, – žada I. Juozapaitytė.

Iš pradžių dainininkė galvojo, kad Indrė – pasiaukojanti moteris, nuolanki pelytė, gimdanti vaikus. „Tokių ramių veikėjų operose retai sutiksi. Bet Indrės kova, nors tyli, yra ne mažiau tragiška. Ji suvokia, kokias baisybes planuoja jos vyras Ansas. Baisiausia ne tai, kad mylimas žmogus nori ją nužudyti, bet kad jos Ansas gali ryžtis tokiai nuodėmei. Tikėjimas, šviesos nešimas, taurumas Indrei labai svarbūs. Jos istorijoje labai daug meilės, o meilė – tai didžiausias pasaulio stebuklas“, – akcentuoja I. Juozapaitytė.

Muzikoje svarbu emocijos

Prie dirigento pulto pirmą kartą stos jaunas ir ambicingas batutos meistras Giedrius Vaznys. Jis nuo 2017 m. vadovauja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“. Iki tol aštuonerius metus G. Vaznys jame grojo klarnetu, o vėliau ėmė rengti ir diriguoti koncertines programas. Kaip klarnetininkas susilaukė apdovanojimų iš prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės, sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose.

Bet labiausiai G. Vaznys didžiuojasi pergale 2008 m. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje surengtame respublikiniame solfedžio konkurse. Pūtikui toks laimėjimas – neeilinis įvykis.

Toliau sekė lemtinga pažintis su maestro prof. Juozu Domarku: „Jis mane pastebėjo ir pakvietė studijuoti simfoninį dirigavimą. Pats nesiveržiau, priešingai – abejojau. Tačiau profesorius patarė: „ateik ir pabandyk“. Dabar manau, kad tai pati sudėtingiausia specialybė muzikoje, bet man ji labai įdomi. Muzika turi pasiekti klausytojus ir sukelti jų emocijas, todėl psichologizmas, ekspresija man joje atrodo svarbiausi. Pridėjus vizualinius scenos sprendimus, garsų tėkmė įgauna dar daugiau spalvų“, – pasakoja dirigentas G. Vaznys.

Apie tris „Oskarus" ir garsius kūrėjus

Opera „Kelionė į Tilžę“ sukurta pagal to paties pavadinimo H. Zudermano novelę iš rinkinio „Lietuviškos apysakos“. 1927 m. ją ekranizavo vokiečių režisierius Friedrichas Murnau, ir jo filmas pelnė net tris „Oskarus" pirmojoje jų teikimo ceremonijoje. Tiesa, filmo personažai neturėjo lietuviškų vardų: jie buvo įvardinti kaip Vyras, Žmona ir Moteris iš miesto.

Pasigrožėti įspūdingu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliu žiūrovai atvyksta net iš sostinės. Dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis operai sukūrė įdomias vaizdo projekcijas, papildančias Birutės Ukrinaitės scenografiją. Jos padėjo režisieriui Gyčiui Padegimui „Kelionę į Tilžę“ perteikti šiuolaikine scenos kalba, atverti tiltą tarp praeities ir nūdienos pasaulių.

L. Urniežis per žiemos šventes kartu su kolegomis pristatė kalėdinę 3D pasaką „Sniego karalienė“ ant Vilniaus arkikatedros sienos, o festivalyje „Sostinės dienos 2019” vilniečius sužavėjo 3D vizualinis projektas „Atradimas“, kuriam ekranu pasitarnavo į didelį aukštį galingos įrangos keliamas Neries upės vanduo.