Šventinis muzikos pavasario finalas

Balandžio 28 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą, Klaipėdos koncertų salėje nuskambės paskutiniai šių metų „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivalio akordai. Jiems pasitelktos itin rimtos pajėgos – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su Gintaru Rinkevičiumi priešakyje ir Latvijos pasididžiavimas – pianistas Vestardas Šimkus. Broliškų valstybių kompanija šį šventinį vakarą klausytojus apdovanos galimybe viename koncerte išgirsti trijų XX a. pirmosios pusės muzikos šedevrų interpretacijas.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius – tai viena didelė Lietuvos simfoninės muzikos jėga. Pasak maestro, „dirigento reikia ne tam, kad muzikantai grotų kartu, o tam, kad sukurtų orkestro charakterį“. Šio orkestro charakteris neįsivaizduojamas be jo charizmatiškojo vadovo. Dirigentas kolektyvą įkūrė dar 1988 metais ir nuo to laiko yra jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra neabejotinai ryški ir įtakinga Lietuvos muzikos pasaulio asmenybė. Jis pripažintas ir tarptautiniu mąstu – yra pelnęs svarbių apdovanojimų Latvijoje, Norvergijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Dirigentas taip pat yra Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.

Penkiais pirštais koncertų salės fortepijoną prakalbins svečias iš Latvijos – pianistas Vestardas Šimkus. „25% lietuvis su 100% lietuviška pavarde“ – taip savo lietuviškumą apibrėžia atlikėjas. V. Šimkaus senelis buvo lietuvis, kuris persikėlė į Liepoją Antrojo pasaulinio karo metais. Pianistas teigia, jog svarbi Lietuvos muzikinei kultūrai asmenybė Stasys Šimkus nėra jo giminaitis, o pirmasis muzikas giminėje buvo jo tėvas – profesionalus smuikininkas ir Latvijos roko muzikos atstovas Gunāras Šimkus. Vestardas yra daugelio pianistų konkursų laureatas, gilinęs žinias tiek gimtojoje Latvijoje, tiek JAV, Ispanijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Jis taip pat yra ir kompozitorius, mokęsis pas įžymų Latvijos kompozitorių Pēterį Vaską. Kūrėją labiausiai įkvepia A. Skriabino, S. Prokofievo ir M. Ravelio muzika. Pastarojo koncertas kairei rankai yra mylimiausias pianisto koncertas, kurį būtent ir išgirsime šiame renginyje.

Atlikėjų įspūdingumui nenusileidžia ir koncerto programa. Gausi profesionalių atlikėjų komanda publiką nukels maždaug šimtmečiu atgal, kai skirtingose pasaulio vietose kūrė trys iki šiol šlovinami muzikai – lietuvis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, prancūzas Maurice'as Ravelis ir rusas Igoris Stravinskis.

Koncerto pradžioje koncertų salė virs lietuvišku pavasario mišku. Į gamtos oazę publikos mintis nukels XX amžiaus pradžioje gimęs pirmasis M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys – kerinti simfoninė poema „Miške“. Pasak žymiausio Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo muzikologo Vytauto Landsbergio, „psichologiškai poemoje vyrauja ne veiksmas, o ypatinga emocinė būsena“. Lietuvos simfoninių orkestrų repertuare Čiurlionio simfoninę kūryba atliekama gana dažnai. Deja, pačiam autoriui savo simfoninių kūrinių atlikimo išgirsti neteko.

Klausydami antrojo kūrinio įsitikinsime, kad kūrybingo žmogaus galimybės yra neribotos. Tai bus Maurice'o Ravelio tarpukariu parašytas Koncertas fortepijonui (kairei rankai) ir orkestrui Nr. 2. Kūrinys buvo kurtas specialiai pianistui Paului Wittgensteinui, netekusiam dešinės rankos per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepaisant tokio likimo smūgio, pianistas neatsisakė atlikėjo karjeros ir savo išradingais sprendimais praplėtė vienos rankos technines atlikimo galimybes.

Simboliškai šių metų „Klaipėdos muzikos pavasario“ finale bus atlikta Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ simfoninė siuita. Skandalingas ir novatoriškas šio kompozitoriaus baletas pirmą kartą nuskambėjo prieš daugiau nei 100 metų ir buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės. Vėliau pasaulio koncertų salėse kūrinys sulaukė stulbinančio triumfo, kuris tęsiasi iki šių dienų. Baletas turi ryšių ir su lietuvių kultūra – įdomu tai, kad kūrinyje, turinčiame paantraštę „Pagoniškos Rusios vaizdai“, kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų melodijas.

Balandžio 28 dienos vakaras žada tikrą pavasarišką šventę, kurią į Klaipėdą atveš svečiai iš Lietuvos sostinės ir Latvijos. Kartu iškilmingai uždarykime šių metų „Klaipėdos muzikos pavasarį“!