Spaudos dienai - senųjų ir šiuolaikinių knygų parodos

V. Staniulio parodoje pristatomi unikalūs išsaugoti spaudos leidiniai, išleisti spaudos draudimo laikotarpiu, tyliai byloja apie lietuvių vienybę ir drąsą pasipriešinti draudimui spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotynišku raidynu.

Spaudos draudimo laikotarpio (1864-1904) leidinių paroda suskirstyta į keturias temas: eksponuojamos knygos, spausdintos kirilica, kontrafakciniai leidiniai, Mažosios Lietuvos knygos, užsienyje išleisti ir spausdinti leidiniai.

Ypatingą ir gausiausią vietą parodoje užima kontrafakciniai (suklastoti) leidiniai - juose, sąmoningai nurodant ne tikruosius knygos išleidimo duomenis, buvo stengiamasi apsaugoti nuo persekiojimų jos platintojus ir skaitytojus. Dažniausiai rašyti metai iki spaudos uždraudimo, nes anksčiau išleistas knygas platinti nebuvo uždrausta.

Iki 1864 metų J. Zavadzkio spaustuvėje buvo spausdinama daug lietuviškų leidinių. Iki spaudos uždraudimo išspausdintus, bet neišplatintus, leidinius valdžia leido parduoti. Tuo sumaniai pasinaudota: buvo spausdinamos naujos knygos, tačiau jų metrikose sąmoningai buvo nurodomos ankstesnės datos. 1879 metais J. Zavadzkis gavo rusų valdžios leidimą išspausdinti porą lietuviškų maldaknygių lotyniškomis raidėmis. Mažosios Lietuvos spaustuvininkai, prisidengę šiais leidimais, sugebėjo išspausdinti daugiau kaip 800 pavadinimų knygų ir brošiūrų.

Kontrafakcinių knygų išvaizda buvo kukli. Leidėjai ir spaustuvininkai tenkinosi atsitiktinai pakliuvusiu ornamentu ar kita iliustracine medžiaga. Knygose su kukliais tituliniais lapais sutinkami įvairūs šriftų ir raidžių deriniai, naudojamos paryškintos atsklandos, gražesnės pirmosios tekstų raidės. Maldaknygės paprastai būdavo aptraukiamos ruda oda su kukliais ornamentais.

Naujai į knygą pažvelgė Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentai - knygą pateikė kaip vientisą meno kūrinį. Studentai, pasirinkę jiems įdomią temą, kūrė tekstus, iliustracijas, patys rišo puslapius, kol galutinai suformavo išbaigtą knygos kūną ir turinį. Jų sukurtos knygos atitinka visus tradicinės knygos požymius - slepia savyje žinias, išsaugo, perduoda autoriaus pasaulėvaizdį, koduoja skaitančiojo - žiūrinčiojo atmintį, fiksuoja gyvenimo atkarpas. Autorinės, jaunų, studijuojančių žmonių sukurtos knygos išlaiko paslaptingą, rankomis sukurtos šilumos aurą, tampa unikaliu kolekcinės vertybės eksponatu.