Šeštadienį prasideda Tomo Mano festivalis

Liepos 12–19 d. įvairiose kurorto kultūros erdvėse publikos laukia klasikinės muzikos koncertai, pokalbiai, parodos ir kino vakarai, jungiami festivalio temos „Šimtmečio vasara“, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pradžiai atminti. Šiuo renginiu pradedamas naujas festivalio penkerių metų teminis ciklas „Modernybės palikimas: 100 metų po Didžiojo karo“.

„Tarptautinis Tomo Mano festivalis – europinės kultūros skelbėjas, tad drauge su intelektualais bei menininkais iš Lietuvos bei užsienio prisiminsime šią reikšmingą sukaktį gvildendami istorijos ir jai stebėtinai artimos dabarties temas“, – sakė žodžio programos kuratorius Anatanas Gailius.

Istorijos ir kultūros panorama

Tarp laukiamiausių žodžio programos, kviesiančios į rašytojo T. Mano memorialinį muziejų, svečių yra garsus kultūrologas Silvijus Vietta, Hildesheimo (Vokietija) universiteto profesorius emeritas, Lietuvą aplankysiantis festivalio partnerio Goethe‘s instituto kvietimu. Savo darbuose jis daug dėmesio skyrė romantizmo, modernizmo bei ekspresionizmo literatūros bei Europos kultūros plačiąja prasme tyrimams. Pokalbį su S. Vietta moderuos istorikė, T. Mano kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz.

Europos nuotaikų geografiją Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse atkurs lenkų istorikas Maciej Górny, o lietuvis istorikas dr. Eligijus Raila kvies diskusijai apie Lietuvos situaciją bei politinę atmosferą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pokalbius su šiais svečiais moderuos A. Gailius.

Žodžio programos diskusijas papildys Goethe‘s instituo ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos rezidentų rašytojų Nielso Mohlio, Corinnos Roche ir Paulinos Eglės Pukytės kūrybos T. Mano ir Jeano Paulio Sartre‘o fiktyvaus susitikimo Nidoje tema skaitymai bei festivalio pavadinimą įkvėpusios knygos pristatymas. Vokietijos žurnalisto ir meno istoriko Floriano Illieso dokumentinės prozos romaną „1913: Šimtmečio vasara“ į lietuvių kalbą išvertė ilgametė festivalio bendradarbė Kristina Sprindžiūnaitė, o išleido leidykla „Sofoklis“. Anot K. Sprindžiūnaitės, knyga itin patraukli savo nuotaika, dėl kurios 100 metų senumo įvykių aprašymai įtraukia lyg šviežias populiaraus turinio žurnalas. „Šis lengvumas, žinoma, yra apgaulingas – knyga aprėpia daugybę teminių sluoksnių, žinomų to meto asmenybių, įvykių, meno žanrų ir veiklos sričių, virtuoziškai sujungtų panoraminio autoriaus matymo“, – sakė vertėja.

Muzikinė keiionė per Europą

Muzikos mėgėjų laukia tradiciškai gausi aštuonių koncertų Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje programą, kurios rengėjai aprėpė platų akademinės muzikos repertuarą nuo XVIII a. iki šių dienų. Pasak renginio muzikos programos kuratorės Vytautės Markeliūnienės, XX a. pradžia muzikoje sutapo su romantizmo „devintąja banga“ bei su naują muzikos laikmetį skelbiančių originalių kompozicijų gausa, tačiau vien šiuo laikotarpiu nebus apsiribota: Johano Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Arnoldo Schönbergo kūryba koncertuose bus gretinama su XX a. kūrėjų Olivier Messiaeno, Igorio Stravinskio, Aarvo Pärto, Juozo Gruodžio, Juliaus Juzeliūno ir kt. opusais, o festivalio užsakymu kūrinį chorui sukūrė kompozitorius Ričardas Kabelis.

Be nuolat festivalyje dalyvaujančių muzikantų, festivalio scenoje debiutuos operos solistė ir kamerinių dainų atlikėja Jovita Vaškevičiūtė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, smuikininkė Rūta Lipinaitytė, kaip klavesinininkas debiutuos Balys Vaitkus, pirmąkart festivalyje dalyvaus dainininkas Romanas Kudriašovas.

Parodose – istorija ir kūrybos inovacijos

Dailės programoje laukiama klaipėdiečio meno kolekcininko Aleksandro Popovo ir menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės indėlio – Neringos istorijos muziejuje veiksiančios parodos „Paskutinis taikos pavasaris. XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika“. Ji skirta atminti 1914 m. Karaliaučiuje surengtą ir anuomet didžiulio pasisekimo sulaukusią parodą „Kuršių nerija mene ir moksle“, kuri apibendrino Kuršių nerijos vaizdavimo Rytų Prūsijos dailininkų darbuose raidą ir ankstyvąjį Nidos dailininkų kolonijos etapą.

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namų galerijoje festivalio metu bus atidaryta tarptautinė šiuolaikinės eksperimentinės juvelyrikos paroda „Vasarotojai“. Šiuolaikinio meno programoje laukiama ir Goethe‘s instituto stipendininko vokiečio Philippo Hamanno kūrybos pristatymo VDA Nidos meno kolonijoje. Goethe‘s instituto vadovės Johannos Keller teigimu, iš Kelno atvykęs šiuolaikinis menininkas, kuriantis instaliacijas, videoinstaliacijas, performansus, gvildena individualaus bei visuomenės atminimo temas, o parodoje pristatys viešnagės Nidoje įkvėptus kūrinius.

Anot festivalio koordinatorės, T. Mano kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, T. Mano memorialiniame muziejuje veikia šiemet inovatyviai atnaujinta ekspoziciją, pristatanti rašytojo gyvenimo, kūrybos bei Nidoje praleistų vasarų faktus, bei specialiai festivaliui parengta paroda, atskleidžianti brolių Tomo ir Heinricho Manų sudėtingų santykių istoriją. Pastarojoje nemaža reikšmė teko dviejų rašytojų politinėms bei visuomeninėms pažiūroms, išsiskyrusioms vertinant Pirmąjį pasaulinį karą.

Kino naktys, šiemet vyksiančios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, kvies žiūrėti Vokietijos, Lietuvos bei Lenkijos kino kūrėjų vaidybinius bei dokumentinius filmus: Paweło Pawlikowskio „Idą“, Ricko Ostermanno „Vilko vaikus“, Chriso Krauso „Keturias minutes“, Fraukės Finsterwalder „Tamsiąją pusę“, Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“. Pirmadienio įžanginėje programoje „Kino nakties belaukiant“ šiuolaikinio šokio spektaklį „Vieta, kurios nėra“, pristatys Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ choreografė Daiva Palubinskaitė, penktadienį koncertą surengs grupė „Round Midnight“.

Visi T. Mano festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Išsami festivalio programa skelbiama interneto svetainėje www.mann.lt.