„Prūsai“ – garbingam jubiliejui paminėti

Kaip garsusis prūsų didvyris Herkus Mantas į sceną žengs visos Lietuvos mylimas baritonas Mindaugas Rojus. Pagrindinio herojaus mylimąja Kristina taps Rasa Ulteravičūtė. Du dešimtmečiai, skiriantys dviejų skirtingų „Prūsų“ pastatymų premjeras Klaipėdoje, nesugebėjo pakeisti Kolčio vaidmens atlikėjo Kęstučio Nevulio. Kitus vaidmenis spektaklyje dainuos Muzikinio teatro senbuviai Viačeslavas Tarasovas (Tarnas), Aurelija Dovydaitienė (Lauma), Artūras Kozlovskis (Sachsė), Rolandas Einikis (Hirchalsas), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys (Pasakotojai), o taip pat jaunieji Modestas Narmontas (Samilis), Aurimas Raulinavičius (Ragūnas), Rosana Štemanetian (Nomeda) ir Vilius Trakys (Krivis). Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigento pulto stos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti publikos atmintyje, bet G. Kuprevičiaus „Prūsai“ – vieni iš laimingųjų. Šis veikalas tapo pirmąja nacionaline istorinės tematikos opera, sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Jos pirmoji premjera Klaipėdoje įvyko 1997 m.

Simboliška, kad nauju šios operos pastatymu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš porą metų pasitiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Antrajam gyvenimui operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.

„Prūsų“ partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. Operos siužetas leidžia perprasti tragišką prūsų tautos likimą. Veiksmo centre – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeninis troškimas prieštarauja prūsų tautos laisvės siekiui. Tauta negali be vado, o vadas – be savo mylimosios Kristinos... Herkus Mantas, savosios tautos patriotas, išsižada asmeninės laimės ir renkasi negailestingą kovą su gimtinės pavergėjais.