Prasideda didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Žemaičių Kalvarijoje penktadienį prasideda didieji ir, teigiama, seniausieji Lietuvoje Kalvarijos kalnų atlaidai.

Iki liepos 12 dienos Žemaičių Kalvarijoje bus meldžiamasi už šeimas, parapijas, ligonius, socialinius darbuotojus, valstybės vadovus, žemdirbius, kunigus, vienuolius, mokytojus, krikščionišką Lietuvą bei kitomis intencijomis.

Žemaičių Kalvarijos atlaidų išvakarėse aukojamos šv. Mišios Panų Kalno koplyčioje, po jų rengiama maldinga atgailos procesija į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kurioje vyks atlaidų pradžios mišparai, vakarinė ir Eucharistinė procesija aplink šventovę.

Sekmadienį šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už šeimas.

Liepos 9-ąją Žemaičių Kalvarijoje vyks brolių latvių diena, šv. Mišias aukos Rygos arkivyskupas metropolitas Zbignevas Stankevičius ir Liepojos vyskupas Vilhelmas Lapelis. Kasdien vyks vis kito Telšių vyskupijos dekanato maldininkų piligriminės kelionės į Žemaičių Kalvariją.

Visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti rengti nuo XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslą pradėti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai. Šie atlaidai laiko tėkmėje (jie gyvuoja jau 367 metus) įgijo socialinį, kultūrinį pobūdį.

Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas - Šv. Jono Krikštytojo kalnu.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant Šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė vienuolius dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus - pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą pradėti rengti ir Kalvarijos kalnų visuotiniai atlaidai.

Tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko neuždaryta ir sovietmečiu, o Kalnų koplyčios išliko nenugriautos. Nepaisant sovietinės valdžios daromų kliūčių tikintiesiems atvykti į didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kiekvienais metais į juos suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. 2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m. spalio 8 d.