Rugsėjo 13-ąją Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros puoselėtojai traukė į Plaškius, mažą kaimelį Stoniškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje. Čia surengtos naujo leidinio „Kaimas rašo savo istoriją. PLAŠKIAI“ sutiktuvės. Ketverius metus to siekusi Plaškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė didžiavosi, nes leidinys – jau rankose, kad parengtas pagal jos buvusio mokytojo, Stoniškių gyventojo Broniaus Bagdono rankraščius.
Šventei vadovavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas su žmona Dalia. Abu – garsūs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Šioje nuotraukoje šalia V. Navicko į sceną pakviestos ir naujais leidiniais apie Plaškius apdovanotos ilgiausiai šiame kaime gyvenančios moterys: Onutė Norvilienė, Janina Augustienė, Danutė Vaičiulienė ir Lina Juozapaitienė. Trečioji iš kairės – Irmgard Gerulytė, gimusi Gaideliuose, vadinama tikrąja prūse Plaškiuose.
Šiandien Plaškiai – kaimelis su keliolika sodybų, neveikiančia bažnyčia, vietoj mokyklos turintis bendruomenės namus. O praeitis – didinga. Bažnyčia, spindėjusi vitražais, anuomet sutraukdavusi karietomis atvykstančiųjų. Turėję Plaškiai pieninę, kepyklą, restoranų, nakvynės namus, vaistinių, parduotuvių ir garsų turgų. Buvusi lietuvininkų gyvenvietė prie Nemuno šakos Gėgės garsi ir Plaškių pievininkais, nes užliejamos lankos duodavo kelis vešlios žolės derlius ir geras pajamas. Per potvynius Plaškiai tampa tarsi sala. Tarybiniais laikais nugriauta net trys ketvirtadaliai pastatų… Anot B. Bagdono, Plaškių kaimo žmonėms teko iškęsti badą, marą, karų baisybes, potvynius, sausras. Kaimo istorijos kurti nereikia. Tai ne romanas. Užtenka sukaupti informaciją: pats kaimas gyvena ir kuria savo istoriją. Ir štai ji suguldyta į 80 puslapių iliustruotą leidinį.
Per Plaškius į šventę atriedėjo dvikinkė karieta, kaip anais laikais, kai jomis suvažiuodavo į bažnyčią.
D. Bardauskienė pristato Plaškių bendruomenės gyvenimą, B. Bagdonas supažindina su prisiminimų autoriais, gausiai iliustruotas 2007 metais įvykęs kraštiečių susitikimas Plaškiuose, o toliau – praeitis: kaimo sodybos, gyventojai, Plaškių kultūrinė draugija „Liepa“ (1919 – 1938), neužmiršta ir XIX a. pabaiga, kai Nemuno užliejamos derlingos pievos lėmė Plaškių klestėjimą. Išsamiai pristatyta Plaškių turgaus aikštės istorija, šio kaimo gyventojai pokariu, turgaus gyvenvietė su jos sodybomis, bažnyčios ir pradinės mokyklos istorijos , kapinės ir trumpai sugrįžta prie šių dienų gyvenimo.
Rašyti komentarą