Neįvykęs tėvo ir dukros koncertas

Šiandien šeila pristatoma ne tik kaip savito balso atlikėja, bet ir kaip ypač stipri asmenybė, kurios gyvenimo patirtis per muziką suteikia viltį kitiems, pasiklydusiems gyvenimo džiunglėse.

Kokia buvo Jūsų vaikystė, kokie iššūkiai Jus lydėjo augant, ką reiškia būti R. Čarlzo dukra?

Mano vaikystėje, kaip ir daugelio vaikų, buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Ji buvo kupina džiaugsmo, kadangi mano šeima puoselėjo gražias tradicijas, būdingas užmiesčio ir mažų miestelių gyventojams. Kalėdų Senelis tikrai mus aplankydavo įlįsdamas per kaminą. Man buvo garbė būti R. Čarlzo vaiku, tačiau buvo sunku būti dukra žmogaus, kurio visas gyvenimas sukosi aplink muziką šiame itin labai reikalaujančiame pasaulyje. Dėl šios priežasties buvo sunku sukurti ir vystyti įprastus tėvo ir dukros santykius. Jis tikrai buvo didis muzikantas ir dainininkas.

Kaip galėtumėte apibūdinti savo ir tėvo santykius?

Nors jį matydavau gana retai, daug rečiau nei to norėjosi, tačiau vertindavau mūsų susitikimus, nes jie visi man buvo ypatingi. Aš išsaugodavau servetėlę, kuria jis nusišluostė kaktą, taip pat ir jo nuluptą apelsino žievelę. Jis man suteikė tiek, kiek mokėjo suteikti, ir galiausiai aš susitaikiau su tuo, kad jis man atidavė viską, ką turėjo geriausia. Man teko su juo įrašinėti, ir tai buvo bene įspūdingiausias mano paauglystės įvykis.

Kokią įtaką santykiai su tėvu turėjo Jūsų karjerai? Ar jis Jums patarė?

Man įtaką darė faktas, kad mano tėvas buvo didis ir kiekvienas menininkas analizuotų jį taip, kaip aš. Kai galiausiai perpratau jį kaip muzikantą, perėmiau iš jo kiek tik galėjau, kad visa tai galėčiau panaudoti savo karjerai. Jis turėjo nepaprastą klausą - aš paveldėjau panašų talentą - ir tai didžiausia įtaka. O patarimas - praktika, praktika, praktika - dainuoti, kad ir kur būtum, ir tobulinti savo amatą.

Kas atsitiko, kad pradėjote vartoti narkotikus?

Prisimenu itin skaudžius savo vaikystės įvykius - seksualinis išnaudojimas, beviltiškumo jausmas, kad tėvas mane paliko, mano motinos alkoholizmas - dėl visų šių dalykų aš bandžiau kovoti su savo skausmu. Buvo sunku su visu tuo susidoroti ir su niekuo nepasidalinti apie tai, kaip aš jaučiuosi. Aš bijojau, kaip žmonės gali sureaguoti, nes mano šeimoje apie tokius dalykus nebuvo įprasta kalbėti. Šiandien žinau, kad daugelis mano šeimos narių jautėsi panašiai.

Kada supratote, kad kažkas Jūsų gyvenime privalo pasikeisti?

Aš trečią kartą atsidūriau federaliniame kalėjime, praradau savo tėvą, vaikus, karjerą - viską.

Jūs taip pat esate dainų kūrėja ir kiekviena Jūsų daina yra lyg asmeninis liudijimas. Ar galėtumėte įsivaizduoti savo gyvenimą be muzikos?

Dalinuosi savo gyvenimo elementais ir bandau įkvėpti ir motyvuoti žmones, kad jie turėtų vilties net esant tamsiausiems gyvenimo periodams. Visą tą laiką, kai vartojau narkotikus, aš negalėjau klausytis muzikos, nes ji man simbolizavo tai, kuo aš galėjau tapti. Šiandien negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be muzikos.

Dabar keliaujate po pasaulį ir darote tiek daug dalykų. Kada supratote, kad norite padėti kitiems?

Tai atsitiko tuomet, kai į mano širdį atėjo Dievas ir nuėmė nuo manęs visą mano naštą. Tuomet aš supratau, kad turiu skleisti kitiems viltį. Tai įvyko akimirksniu.

Į Lietuvą atvykstate kartu su savo vyru. Ar jis palaiko Jus, Jūsų vizijas ir misiją?

Visiškai. Jis ne tik palaiko, bet jis yra kita mano vizijos pusė. Dievas žinojo, ką jis daro, ir sukūrė mano vyrą kaip tik man.

Pakalbėkime apie jūsų projektą "Rėjaus Čarlzo atminimui". Kaip susitikote su Urošu Perichu "Perry"? Ar buvo netikėta išgirsti jauną atlikėją iš Slovėnijos, dainuojantį panašiai, kaip Jūsų tėvas?

Man net kojas pakirto. Mane pribloškė jo unikalus talentas ir sugebėjimas atlikti mano tėvo muziką. Aš labai džiaugiuosi, kad mes susitiksime per muziką Lietuvoje. Publika gali tikėtis nepaprasto džiaugsmo ir meilės patyrimo. Šia meile dalijamės, kai esame kartu scenoje. Aš labai laukiu šios galimybės būti mano tėvo paveldo dalijimosi dalimi.

Girdėjome, kad labai laukiate galimybės dainuoti kartu su vaikų ir jaunimo džiazo festivalio "Jaunoji džiazo banga" atlikėjais. Ką galėtumėte patarti jauniesiems muzikantams? Ypač tiems, kurie vis dar ieško savo identiteto?

Aš pasakyčiau tą patį, ką sakė mano tėvas. Nuolatos tobulinkite savo amatą per skirtingus atlikėjus ir dainas - niekada neapleiskite savo svajonių ir žinokite, kad Dievas padės jums atlikti savo dainą, groti instrumentu ir sukurti gražią dainą.