Klaipėdos etnokultūros centre - istoriko dr. Mariaus Ščavinsko paskaita
Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crusis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltų gentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos krikščioniškoji viduramžių visuomenė suvokė, kas buvo pagonys, koks buvo galimas santykis su jais, iš kur kilo pagrindiniai pagonių, kaip nekrikštų, vaizdiniai ir kokią raidą šie vaizdiniai patyrė viduramžių raštijoje.
Pagonių vaizdinys į lotyniškąją Europos kultūrą atėjo iš Šv. Rašto, tačiau krikščioniškojoje raštijoje jis ne visada buvo neigiamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kristaus kryžiaus priešų klišė buvo būdinga kryžiaus žygių skelbėjų retorikai, kurią perėmė ir Kryžiaus karo epochoje atsiradęs Vokiečių ordinas. Jis, kovodamas su baltų gentimis, buvo suinteresuotas Baltijos rytinės pakrantės visuomenes vaizduoti išimtinai neigiamai, nors kasdienybės praktikoje būta net ir taikaus Vokiečių ordino bei baltų genčių sugyvenimo epizodų. Iš pradžių, Kryžiaus karo epochai įsibėgėjant, šv. Bernardas Klervietis ir kiti viduramžių teologai, bandydami dvasininko pamaldumą susieti su riterišku narsumu, pagonių įvaizdį suplakė su musulmonų įvaizdžiu. Kaip tik prieš tokius „pagonius“ naujieji riteriai-vienuoliai ir turėjo kovoti ne tik dvasiniais ginklais. Kuomet Vakarų Europos riterinė raštija Kryžiaus karą pradėjo vaizduoti kaip riteriško šaunumo pavyzdį, atsirado net ir teigiamų pagonių (įsi)vaizdavimo apraiškų. Antai net lietuvių kunigaikščiai pradėti laikyti krikščionių riterių kovos vertais priešininkais.
Dr. Mariaus Ščavinsko paskaitą papildys Klaipėdos universiteto Istorijos programos IV kurso studentas Edvardas Margelis, kuris papasakos apie tai, kokį Baltijos jūros rytinės pakrantės pagonių įvaizdį piešė kitos kultūrinės erdvės – Kijevo Rusios – metraštininkai.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Klaipėdos etnokultūros centro informacija tel 846 312113
Rašyti komentarą