Klaipėdoje liejosi lūpinės armonikėlės trelės

Žaviai žilstelėjęs italas Gianluca Littera į sceną žengia taip, lyg ruoštųsi joje dainuoti: tuščiomis rankomis. Ir tik pasisveikinęs su publika, dirigentu bei orkestro primarijumi iš kelnių kišenės išsitraukia koncerto publikai vos įžiūrimą savąjį muzikos instrumentą – lūpinę armonikėlę.

Su ja, padedamas Roberto Šerveniko diriguojamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, svečias scenoje rodo virtuoziškumo stebuklus. Pirmasis stebuklas vadinosi Michaelo Spivakovsky Koncertas lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui, antrasis – publiką ypač sužavėjęs paties G. Litteros aranžuotas Niccolo Paganini Kapričas Nr. 24.

Koncerte „Vasaros nakties sapnas“ nuskambėjo ir Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ ištraukos: Scherzo, Noktiurnas, Uvertiūra ir Maršas, daugeliui geriau žinomas kaip civilinės metrikacijos rūmuose iškilmingiausios gyvenimo akimirkos metu skambantis maršas.

Užbaigė koncerto programą Eduardo Balsio Habanera, tapusi savotiška įžanga į būsimą festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginį – to paties kompozitoriaus baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjerą.

Temperamentingosios Habaneros įkvėptą Lotynų Amerikos tematiką pratęsė bisui į sceną sugrįžęs G. Littera, kartu su simfoniniu orkestru nudžiuginęs plojimais prapliupusią publiką aranžuotais argentiniečių kompozitoriaus Astoro Piazzolos „hitais“ – „Oblivion“ ir „Libertango“.