Klaipėdoje - harmoningas šiauliečių menininkių duetas

Vasariškai jaukų pavakarį į parodą rinkosi gėlėmis nešini menininkių artimieji, draugai, taikomąja daile besidomintys ar tiesiog pro šalį ėję, bet nepraėję klaipėdiečiai. Galerijos direktorė Violeta Jusionienė taikliai pastebėjo, jog parodos lankytojai atras darbus, kurie sulaikys juos šioje erdvėje kiek ilgiau.

Galerijos erdvėje tarpusavy harmoningai dera, daugiau vienas kitą pildo nei konkuruoja, šiauliečių menininkių darbai. Glaudus dailininkių ryšys yra užsimezgęs ne tik parodoje. I. Šliuželienė, nuo 1987 metų dalyvaujanti respublikinėse ir personalinėse keramikos darbų parodose, jau septynioliktus metus vadovauja Šiaulių dailės mokyklai, kurioje mokytojauja ir grafikė G. Kaltanienė. Klaipėdoje surengti savo kūrybos parodą menininkes pakvietė galerijos direktorė.

Menotyrininkas Petras Šmitas džiaugėsi, kad uostamiestyje dvi žavios savo kūrybą eksponuojančios moterys pagyvina kultūrinį pajūrio gyvenimą. "Man širdį glosto darbų tradiciškumas, kai sujungiami ir liaudiškosios, ir profesionaliosios kūrybos elementai" - teigė menotyrininkas.

G. Kaltanienė visada žavėjosi tiek grafika, tiek tapyba. Jos darbuose žemės spalvų paletės tonai dažnai pateikiami tapybine technika, tačiau dominuoja vis dėlto linija ir dėmė, jų įgalintas ritmas. Pati grafikė kruopščią ir smulkią kūrinių ornamentiką prilygina nėriniams. Dailininkei itin artima senoji liaudies kūryba, iš kurios ji semiasi augalinių raštų gausos, vaizduojamų gyvūnų simbolinių motyvų. G. Kaltanienės grafikoje etnografinis menas ne kopijuojamas, bet perteikiamas savitai ir šiuolaikiškai. Kūrybinę viziją galvoje ilgai brandinanti menininkė prisipažįsta, kad pedagogės darbas su išskirtinai motyvuotais vaikais stipriai veikia jos darbus: "Mokiniai ateina kurti, ieškoti, atrasti. Su savo begaline kantrybe jie tiesiog sustyguoja, skatina pasitempti. Jų kūrybiškumas ir užaugina man sparnus."

Pozityvumo savo darbams iš aplinkos semiasi ir I. Šliuželienė. "Kūryba - aplinkos atspindys. Man likimas nieko nepagailėjo, už tai esu jam dėkinga",- kalbėdama su švelniu šypsniu lūpose teigia keramikė. Parodoje eksponuojami tematiškai nevienodi jos kūriniai: skirtinga medžiaga, technika, forma ir spalva. Irena džiaugiasi atradusi Lietuvoje neišgaunamą baltą molį. Anot jos, ši medžiaga ne tokia opi, mažiau bijanti ugnies, todėl techniškai priimtinesnė. Parodos lankytojai turi progą išvysti mielus ir nepretenzingus, savo vaikišku žvilgsniu glostančius balto molio angelus. Dailininkė prasitaria turinti mažai laisvo, kūrybai skirto laiko, todėl jį siekianti išnaudoti kuo optimaliau, per ilgai nesustodama prie vieno molio apdirbimo būdo, nuolat improvizuodama. "Žaidi su laiku, su medžiaga, su mintimi ir su sėkme", - teigia Irena. Jau visai kitokį tos pačios menininkės kūrinį parodoje gali išvysti vos pakreipęs galvą. Ryškiaspalviame dubenyje laikomas auksinis obuolys, koketiškai nusiteikusios, pastelinėmis suknelėmis išsipuošusios princesės, į praeivį savo rankas vietoje ąselių tiesiantys arbatos puodeliai - itin sėkminga autorės improvizacija.

Šiauliečių menininkių duetas savo darbais klaipėdiečius džiugins iki liepos 30d.