J.Rekevičiūtė: aš kuriu sukneles, į kurias reikia žiūrėti

„Dizaineriai kuria sukneles, kurias galima dėvėti, aš kuriu sukneles, į kurias reikia žiūrėti”, – sako J. Rekevičiūtė.

Pranešime spaudai rašoma, kad nuo balandžio 25 d. iki gegužės 22 d. eksponuojami darbai buvo sukurti J. Rekevičiūtės išrasta atspaudų nuo drabužių grafikos technika.

„Drabužiai man yra daug daugiau nei priemonė apsaugoti kūną”, – teigia menininkė. Ji dėvėtas sukneles transformuoja į unikalius meno kūrinius, taip užfiksuodama jas istorijai, menui, amžinybei. Transformacija vyksta mistiškai: menininkė lyg alchemikė savo laboratorijoje sukneles balzamuoja, mumifikuoja, dažo, džiovina, apipina burtais ir eksponuoja.

„Drabužis yra ne tik civilizacijos primestas neva taurinantis minkštakiautis, mados uniforma (beje, užmušusi dendizmą) ar asmeninės beskonybės a la Britney Spears (tai mato vienetas!) rodiklis, bet ir Aš minus kūnas. Štai tą minusą Jūratė ir paverčia mūsų esaties ikona, – apie menininkės drabužių įspaudų karalystę kalba eseistas Rolandas Rastauskas. – Mes virsime trąšomis, puvėsiais, pelenais, o mūsų kūno daiktų atspaudai, iš grafikės kilniaširdystės ir malonės, nelyginant sielos, žvelgs triumfuojančių dėmių akimis...”

J. Rekevičiūtės mūza – Fausto Margarita, kuriai papuošalai, suknelė, grožis suteikia sparnus arba ją sunaikina. Kokia istorija nutiks dailininkės kolekcijos pristatyme? Ar mistiškoji „Graži suknelė” Pelenę pavers princese? Kokios jos, tos kelios grožio, šlovės, karališkos didybės akimirkos? Kas moteriai yra suknelė? Visa tai sužinosite apsilankę parodoje.