„Dabar nėra nė vieno žmogaus, kuris nežinotų, kas yra Joninės. Tai mūsų tradicija. Kai yra ilgiausia diena, žmonės gauna daugiausiai šviesos ir yra laimingiausi. Joninės – tai varasos pradžia, susijusi su jaunyste“, - pasakojo šventės vedėja Gražina Každytė.
Susirinkusieji patys galėjo nusipinti gėlių vainikus, taip parodant sau ir kitiems, kad širdyje yra jauni. Taip pat ant Jono kalnelio laukė būrėjos, kurios kantriai smalsuoliams pasakojo ateitį iš jų atsineštų gėlių puokščių.
„Kiekviena būrėja pasakoja pagal savo išmintį bei kaip ji supranta žolynus. Šis būrimas galimas tik per Jonines, nes šiuo laiku augalai yra pačiame žydėjime ir dabar yra didžiausia augalų galia. O naktį ateina raganos, tuos augalus aplaksto ir tie augalai galių nebetenka, todėl visi augalai, surinkti Joninių išvakarėse, yra stebuklingi. Jau rytoj vaistažolių galima neberinkti“, - savo išmintimi dalinosi žolininkė Onutė.
Norintieji aktyviai švęsti, buvo kviečiami šokti, dainuoti, mėtyti vainikus ir sužinoti, kada ištekės. Netrūko ir žaidimų. Klaipėdiškiams buvo siūloma išmėginti savo jėgas kopiant į medinį stulpą, aplenkti kitus bėgimo varžybose ir daug kitų įvairių pramogų. Susirinkusieji net galėjo išbandyti slides.
Artėjant vidurnakčiui uždegti laužai šildė ne tik Jonus, Janinas ar Rasas. Pasišildyti bei šokti prie laužo galėjo visi norintieji. Daugiausiai susižavėjimo sukėlė vandenyje ugnimi pražydę paparčio žiedai bei baltiškus saulės ženklus atkartojančios ugnies kompozicijos. Šį ugnies šou miestui dovanojo viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ kolektyvas.
Jonines sutiko beveik visa Klaipėda – renginiai vyko ir Kruizinių laivų terminale, kur nors ir nebuvo labai didelio susirinkusiųjų aktyvumo, tačiau kas atėjo – nesigailėjo. Kūrėnosi lauželis, o artėjant vidurnakčiui, į dangų paleisti dangaus žibintai, kurie taip pat simbolizavo Joninių ugnį.
Rašyti komentarą