Į biblioteką kviečia literatūrinis džiazas

Dalyvaus: poetai Gintaras Grajauskas ir Dovydas Grajauskas; pianistas prof. Saulius Šiaučiulis; doc. Algis Kilis ir jo vadovaujamas KU MF instrumentinės muzikos katedros ansamblis.Vakaro vedėja ir skaitovė dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė.

„Literatūrinis džiazas“ pretenduoja tapti tradiciniu I. Simonaitytės bibliotekos renginiu. Biblioteka atvira - garsui, žodžiui, literatūrai ir muzikai, meno bendrystei. Kamerinėje erdvėje susitiks klaipėdiečių Grajauskų tandemo poezija į kurią atlieps S. Šiaučiulio bei A. Kilio vadovaujamo ansamblio džiazo improvizacijos, o intarpus užpildys dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė.

Džiazuojanti poezija ir poetiškas džiazas vėjuoto rudenio Klaipėdai atneš įsiklausymą, susimąstymą, romantiką ir polėkį. Pati menų susiliejimo idėja turi savo žavesio ir net savotiško erotizmo – pastebi G. Grajauskas. Šiais metais drauge su Gintaru Grajausku savo kūrybą skaitys ir Dovydas Grajauskas - kelių šiemetinio "Poetinio Druskininkų rudens" konkursų laureatas.

„Grajauskas dažniau groja ne poetinę klasiką, o labiau džiazą, jo instrumentai daugiausia pučiamieji, mušamieji. [...] Grajausko eilėraščiuose ir čia (tarp selektyvios klasikos ir neišrankaus džiazo) atsiranda įtampa – poetinės energijos šaltinis. [...] Grajauskas turi pakeleivių. Ir turės. Smagu su juo paėjėti buvo ir man“. Viktorija Daujotytė, Apie poezija ir esimą.

Gintaras Grajauskas

Apie džiazą ir poeziją: taigi ieškodami kelių į poezijos ir muzikos sintezę turėtume mąstyti ne apie inovacijas, o veikiau apie ilgą grįžimą atgal - kai poetas ir dainius (beje, ne tik dainuojantis, bet ir rečituojantis) buvo vienas ir tas pats. Homeras pristato “Odisėjoje” autobiografinį personažą - dainių Demodoką, kuriam mūzos suteikė bloga ir gera: “šviesą akių jam užtemdė, o suteikė dievišką balsą“. Galima tik spėlioti, kodėl šiedu menai, muzika ir poezija, kažkadaise buvę viena nedaloma visuma, išsiskyrė. Galų gale tai nėra svarbiausia. Mums liko du šių menų sintezės modeliai - melodinis, kai vyrauja muzika, ir rečitatyvinis, kai vyrauja tekstas. Jais mes iki šiol vienaip ar kitaip naudojamės. Ko gero čia, muzikos ir poezijos sąlytyje, galima ieškoti ir grynosios poezijos - lyrinės bei epinės - ištakų. Tokiu atveju galima būtų ištarti ir tokią įžūlią frazę: eilėraštis yra tekstas muzikiniam kūriniui, kurio partitūroje - ištisinės pauzės.