"BrassBastardz": "Nesigiliname į pavadinimo reikšmę"

Tik grižę iš Anglijos, vienas grupės įkūrėjų, trimitininkas A.Rimeikis ir vokalistė D. Starinskaitė davė interviu "Vakaro žinioms".

- Kas užkoduota jūsų grupės "BrassBastardz" pavadinime?

Aurimas: Kai kurie dalykai mums tiesiog nutinka savaime. Grupės pavadinimas - ne išimtis. Ne mes jį sugalvojome. Remigijus Ruokis pakvietė mus į Šiaulių džiazo festivalį. Tuo metu dar neturėjome pavadinimo. Tad Remigijus sugalvojo jį už mus.

Daiva: Grupėje buvo daug dūdų - "brass" reiškia "dūdų orkestrą". O "bastard" (liet. "šunsnukis") dėl to, kad jie tuo metu ir buvo tokie niekšeliai. (Juokiasi.)

Aurimas: Gilių prasmių pavadinime neieškome. Juk vaikas taip pat per daug nesigilina į savo vardo reikšmę.

- Daiva, tu muzikos mėgėjams esi gerai žinoma dar nuo "Saulės kliošo" laikų. Kodėl nutarei palikti grupę, kur dainavai penkerius metus?

Daiva: Su "Saulės kliošu" mūsų keliai išsiskyrė dėl nesutapusio požiūrio į kai kuriuos dalykus. Norėjau daugiau laiko skirti savo kūrybai, judėti meninės, o ne komercinės muzikos linkme. Kai išėjau iš "kliošo", studijavau Paryžiuje. Be to, tuo metu jau bendravau su "BrassBastardz", planavome išleisti savo albumą.

- Dabar "Saulės klioše" vietoj tavęs sėkmingai koncertuoja tavo jaunesnioji sesuo Justė. Pasiūlei ją į kolektyvą dėl to, kad judvi esate labai panašios?

Daiva: Mes taip juokavome. Iš tiesų esame labai panašios, ir iš toli gerbėjai net nebūtų supratę, kad pasikeitė vokalistės. (Juokiasi.) Tačiau jie vėliau padarė perklausą ir iš visų pretendenčių pasirinko mano sesę.

- Kaip tavo keliai susikirto su "BrassBastardz"?

Aurimas: Su Daiva seniai buvome pažįstami. Dar nuo Juozo Tallat-Kelpšos laikų.

Daiva: Ten mes su "kliošu" dažnai lankydavomės parepetuoti.

Aurimas: Tuo metu, kai mūsų kompanijoje dar nebuvo Daivos, tokia grupė kaip "BrassBastardz" gal net neegzistavo. Turėjome didžiulę kūrybinę energiją, tačiau tiksliai nežinojome, kaip ją norime išreikšti. Dabar supratome, kad siekėme būtent to, ką turime.

Daiva: Vaikinai ir iki manęs koncertuodavo, bet tuo pat metu dar grojo ir skirtingose grupėse. Alvydas - "klioše", "bitėse", Aurimas - "InCulto". Jie atlikdavo instrumentinę muziką. Tik tam tikroms dainoms atlikti vaikinai norėjo pasikviesti skirtingas šalies vokalistes. Kartą jie mane pasikvietė drauge sudainuoti vieną kūrinį. Taip pas juos ir likau.

- Ar moteris nesudrumstė vyriško kolektyvo harmonijos?

Aurimas: Tarp vaikinų iš tiesų buvo sujudimas, mes natūraliai pasitempėme, net pradėjome stengtis daugiau kurti.

- Jums "The People’s Music Awards" apdovanojimą įteikęs MTV vadovas jus pavadino tikru atradimu, kokio jis neregėjo per visą apdovanojimų ceremoniją...

Daiva: Taip, jam mes buvome pati geriausia grupė, kurią jis girdėjo per 10 metų. Išgirdome labai daug komplimentų iš įtakingų muzikos verslo žmonių.

- Per apdovanojimus turėjote atlikti tris savo kūrinius, tačiau publika paprašė biso...

Daiva: Taip, mums buvo keista, nes buvo daromas televizinis įrašas. Kiekviena minutė suskaičiuota. Dalyvaujančios grupės turėjo tik po 12 minučių. Tačiau mes publikai taip patikome, kad žmonės skandavo pakartoti. Pradžioje sutrikome, bet paskui išbėgo pagrindinis apdovanojimų organizatorius ir sušuko: "Gerai gerai, varykit toliau!"(Juokiasi.)

- Jūsų grupės nariai gyvena tarp Lietuvos ir Londono. Ar dažnai bendraujate?

Daiva: Kai yra internetas, palaikyti ryšį yra labai lengva. Tačiau mes dažnai ir susitinkame, surengiame išvykas į gamtą.

Aurimas: Turime tokią stovyklą Druskininkuose.

- Kaip pasidalijote gautą statulėlę?

Daiva: Tikrai, pas ką ji?

Aurimas: Pas mane. (Juokiasi.) Yra minčių laikyti ją toje mūsų stovykloje. Nes būtent ten, gamtoje, per septynias dienas įrašėme savo debiutinį albumą "Waiting".

Daiva: Pirmąjį savo albumą kūrėme ilgai, beveik septynerius metus. Bet įrašėme greitai - per savaitę. (Šypsosi.)

Aurimas: Tačiau esmė yra ne statulėlė. Mes to nelabai sureikšminame. Svarbiausia - pats įvykis ir tai, kad buvome pastebėti. Didžiausią prizą mes jau gavome. Sulaukėme labai daug pasiūlymų, tačiau apie ateities perspektyvas kalbėti pirma laiko nesinori.

- Ar Lietuvoje nesijaučiate neįvertinti?

Aurimas: Tikrai nesijaučiame nuskriausti. Čia yra daug žmonių, kuriems patinka mūsų muzika, ir mums to užtenka. Gerbėjai iš Lietuvos taip pat labai palaikė per šiuos apdovanojimus.

Daiva: O man kartais atrodo, kad lietuviai vertina tik tuos, kurie jau pripažinti kur nors užsienyje.

Aurimas: Dėl to, kad savame krašte pranašu nebūsi. Tai mažų valstybių kompleksas, jog mes nelabai kažką galime padaryti, o nuo sovietmečio liko samprata, kad jei kas atkeliauja iš užsienio, tai kaip iš rojaus. Lietuviai gali didžiuotis ne tik krepšiniu ir cepelinais.

Daiva: Visi žmonės yra vienodi, ir mes turime lygiai tokią pačią galimybę būti pastebėti pasaulyje. Kodėl reikia manyti, kad esame už kitus blogesni?

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"