88 klavišų orkestras

Penki kompozitoriai, penkios gyvenimo istorijos, lėmusios tai, kaip šiandien suprantame pianizmą ir mėgaujamės šio puikaus instrumento garsais. Jaunosios kartos atlikėjos Julija Bagdonavičiūtė ir Živilė Kudirkaitė savo atliekama muzika pasakos apie laikus, kai fortepijonas įgavo naujų spalvų ir taip gimė mūsų dabartinis ryšys su šiuo instrumentu. Tam pasirinktos penkios svarbios asmenybės, kurių pavardes puikiai žino visi klasikinės muzikos melomanai: Ludwigas van Beethovenas, Ferencas Lisztas, Sergejus Prokofjevas, Sergejus Rachmaninovas ir Claude‘as Debussy. Koncertas „Fortepijono revoliucionieriai“ įvyks vasario 7 dieną, trečiadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė.

Julija ir Živilė yra 2017 metų vasarą pajūryje vykusios jaunųjų pianistų profesiniam tobulėjimui skirtos vasaros akademijos „Klaipėda Piano Masters“ laureatės. Julija šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje bei Veimaro F. Liszto muzikos akademijoje (Vokietija), o Živilė – Vytauto Didžiojo universiteto menų akademijoje Kaune. Abiejų pianisčių kūrybinėse biografijose įrašyti laimėjimai tarptautiniuose konkursuose, dalyvavimas meistriškumo klasėse ir aktyvi koncertinė veikla.

Atlikėjos savo programoje pristatys penkis fortepijono korifėjus, sugebėjusius priversti kadaise „mušamuoju“ instrumentu buvusį fortepijoną dainuoti, jausti ar skambėti kaip visas orkestras. Visi šie kompozitoriai yra daugiau ar mažiau žinomi būtent dėl kūrinių fortepijonui gausos ir populiarumo.

Ludwigo van Beethoveno muzikos fortepijonui palikime daug įvairių nuotaikų kūrinių – nuo šviesių ir komiškų iki tamsaus kenčiančios sielos skambesio opusų. Koncerte skambės sonata, priklausanti ankstyvajam kompozitoriaus kūrybos etapui. Daugeliui L. van Beethovenas yra žinomas kaip kompozitorius, kūręs net ir sparčiai besivystant klausos negaliai. Būtent šios sonatos parašymo metais (1798 m.) ir prasidėjo didžiosios Beethoveno problemos su klausa.

Ferencas Lisztas yra geriausiai žinomas kaip muzikos fortepijonui kūrėjas. Garsiosios „Vengriškos rapsodijos“ – kompozitoriaus tautinės savimonės simbolis. Vengrų liaudies melodijomis pagrįstas devyniolikos dalių ciklas yra labai mėgstamas atlikti koncertuose. Šioje programoje skambės dešimtoji rapsodija.

Karjeros pradžioje Sergejus Prokofjevas buvo žinomas kaip kompozitorius-pianistas. Dabar mes jį daugiausiai atpažįstame kaip scenos veikalų kūrėją. Koncerte skambės jo paskutinė iš energingų ir virtuozinių sonatų. Po jos S. Prokofjevas pasinėrė į lyriškumą ir introvertiškumą.

Kitas rusų kompozitorius Sergejus Rachmaninovas paliko ryškų pėdsaką fortepijoninių koncertų žanre. Jam nenusileidžia ir kitos jo kompozicijos šiam instrumentui, pavyzdžiui Šveicarijoje parašytos Variacijos Koreli tema.

Dar vienas koncerte pristatomas fortepijono muzikos genijus – impresionistas Claude‘as Debussy. Šio kompozitoriaus „Bergamo suitoje“ išgirsite ir jo atpažįstamiausią opusą – „Mėnesieną“.

Ateikite pasiklausyt genialių kūrinių fortepijonui rinktinės, atliekamos jaunųjų talentų!