Žmogaus ir gamtos žydėjimas pagal Violetą Jokubauskienę

"Tapyba ant šilko yra brangiausias ir nuostabiausias dalykas mano gyvenime. Tai buvimas čia ir dabar, tylus bendravimo su Kūrėju laikas, o tapymo procesas kupinas netikėtumų, su džiaugsmo ir begalinės pilnatvės pojūčiu. Tai tarsi Dievo kūrimo darbo pratęsimas žemėje, Edeno sodų kūrimo tęstinumas", - štai ką tapyba ant šilko reiškia V. Jokubauskienei.

Paklausta, kokia gi jos darbų prasmė, moteris atsakė, jog tai - tarsi žinutė žmonėms, kad jie nenustotų žydėti, gyventų palaimoje, šviesoje, meilėje, atjautoje. Tokie pozityvūs jausmai esą padeda atrasti kitokį požiūrį į kasdienius dalykus. Tuomet ir pinigų užtenka, ir butas tenkina, ir darbas tampa malonus...

Ateityje architektė turinti minčių sukurti tapybos ant šilko darbų kolekciją, kuriame dominuotų vandens motyvas: rasos lašai, lietus, bangos. Arba ugnis: žvakės liepsnos, laužas, saulė, žvaigždės.

Darbų autorė piešia ir tapo nuo vaikystės: "Kur bevažiuodavau, visada turėdavau su savimi pieštuką. Išbandžiau akvarelę, pastelę, tačiau atradusi šilko tapybą, supratau, kad tai yra mano dalykas. Čia aš jaučiuosi laisva."

Menininkė baigė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą, vėliau Vilniaus inžinerinės statybos instituto Architektūros fakultetą, lankė dailės studiją "Guboja", yra tarptautinės dailininkų asociacijos "Tiltas" narė.

Anksčiau architektė dalyvavo grafikos (ofortų) darbų parodose Lietuvoje ir užsienyje – Japonijoje, Kazachstane, Slovakijoje, Švedijoje, Vokietijoje.