Jis kadaise buvo Oksanos diplominis darbas, puikiai įvertintas pedagogų. Tačiau autorei dėl kažko nepatiko ir neįtiko. Kiek bandė pertapyti, pasak jos, "nelipo ir nelipo". O dabar šį jos darbą, nusimanantys apie tapybą, vertina kaip romantizmo atspindį. O to romantizmo taip mažai mūsų gyvenime liko...
Besimokydama Kaliningrado valstybiniame universitete dailę ir braižybą, Oksana pradėjo dirbti Kaliningrado vaikų dailės mokykloje - toje pačioje, kurią pati kažkada baigė. Mokydama vaikus meno dėsnių, drauge su jais kaip kūrėja stiebėsi ir augo, laisvalaikį skirdama tapybai. Yra dalyvavusi ir pleneruose. Pavyzdžiui, Rusnėje tapydama neieškojo įmantrių formų, o tapė, kas jos širdžiai atrodė artima ir miela, - Mažosios Lietuvos peizažus. Užtat išeksponuotos drobės, regis, tokios nuoširdžios, kaip ir švelnių tonų spalvų deriniai, primenantys už langų siaučiantį pavasarį.
Gaila, kad taip ir neišgirdome Ulijonos Juozaitytės fortepijoninio "rečitalio", kuris buvo skirtas mamos vernisažui atidaryti, - sugedo Meno skyriaus instrumentas. Bet mergaitė vis tiek dėkojo savo mokytojoms, atėjusioms jos grojimo pasiklausyti. O ekspozicijos autorė dėkojo savo lietuvių kalbos mokytojai ir visiems sveikintojams, ją apipylusiems gėlėmis. Didžiulė rožių puokštė buvo įteikta ir nuo sutuoktinio Arvydo Juozaičio, kuris rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje buvo susitikime su Lietuvos žmonėmis.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą