Muziejuje – renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Apie ekspoziciją

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, tęsdamas ekspozicijų modernizavimo programą, pristato naujai sukurtą teminę ekspoziciją. Joje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis atskleidžiama permaininga XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto istorinė raida. Pagrindą sudaro originalūs muziejiniai eksponatai: dokumentai, žemėlapiai, nuotraukos, spaudiniai ir kt. Kiekvienas iš jų yra autentiškas praeities liudininkas, turintis savo istoriją, atspindintis krašto savastį, pabrėžiantis sudėtingą tikrovę bei kasdienybės gyvenimą. Daiktai atrinkti ne tik iš muziejaus kolekcijų, bet ir kitų įstaigų bei privačių kolekcionierių rinkinių. Įspūdinga Klaipėdos šaulių gildijos karaliaus grandinė (1932–1938 m.) yra Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo rinkinio nuosavybė, demonstruojami Klaipėdos sidabro fabriko gaminiai, gauti iš Š. Toliušio kolekcijos. Stenduose pristatoma 12 istorijų iš krašto praeities.

Reklaminė medžiaga, pateikta ant reklaminio stulpo, leidžia susipažinti su krašte veikusių pramonės, prekybos įmonių veikla, skelbimai liudija apie multikultūrinę XX a. pirmosios pusės Klaipėdos miesto ir krašto aplinką. Virtualiame ekspozicijos tęsinyje pristatoma gausi fotodokumentinė 1923 m. įvykių medžiaga, 1924 m. Klaipėdos krašto konvencija, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės 1939 m. kovo 22 d. sutartis bei kiti dokumentai dėl Klaipėdos krašto perleidimo, 1939 m. Vokietijos–SSRS tarptautinės sutartys, nulėmusios Lietuvos valstybės likimą.

Ekspoziciją projektavo ir jos dizainą kūrė Klaipėdos dizaino centras. Jos kuratorė – muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Apie leidinį

Gausiai iliustruotoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto išleistoje knygoje „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ atsispindi specifinė pagrindinės Lietuvos valstybės šventės minėjimo uostamiestyje istorija. Leidinyje rašoma, kaip ši valstybingumo šventė buvo pažymima tarpukariu autonomijos sąlygomis, sovietmečiu, kuomet negausūs patriotai kėlė tautines vėliavas ant aukštų pastatų, kaminų bei statybinių kranų strėlių, kaip ją minėjo tūkstantinės minios Atgimimo metais ir kaip Klaipėdoje formavosi šventės tradicijos ir simboliai.

Renginyje dalyvaus bei išsamiau naująjį leidinį pristatys jo autoriai prof. dr. Vygantas Vareikis ir dr. Vytautas Jokubauskas (Klaipėdos universitetas, BRIAI).