Kviečia pajūrį pažinti dailininkų akimis

Kviečia pajūrį pažinti dailininkų akimis

Vakar pristatytas dar vienas unikalus Lietuvos kultūros sostinės projektas, kviesiantis atrasti XIX-XX a. pirmos pusės dailininkų pamėgto tapytojų rojaus pėdsakus Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje - Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje.

"Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio" - tai Prano Domšaičio galerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos, Thomo Manno kultūros centro ir VšĮ "Nidden" iniciatyva, kviečianti prisijungti visus besidominčius pajūrio krašto dailės paveldu ir mėgstančius keliauti klaipėdiečius bei miesto svečius.

Pagrindinė šio projekto idėja ir tikslas yra iš užmaršties prikelti unikalų pajūrio meno istorijos etapą ir priminti apie Nidos dailininkų kolonijos veiklą, kuri tarsi prapuolė istorijos ūkanose prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

"XIX-XX a. pirma pusė buvo Nidos aukso amžius. Tuo laikotarpiu ten lankėsi dešimtys dailininkų, kuriuos kurti įkvėpė pajūrio gamta, žmonės, gyvenimas, beveik nebuvo turistų, žavėjo pagarbus ir ypatingas dailininkų ir žvejų santykis. Niekada nepamiršiu savo nuostabios patirties, kai susipažinau su šiuo Nidos istorijos laikotarpiu. Tikiu, kad ir kiti patirs laimę keliaudami šiuo maršrutu", - kalbėjo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

Pagrindinis projekto akcentas - interaktyvus žemėlapis, pateikiamas lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Jį jau gegužę bus galima rasti internete (www.nuostabiojizeme.lt). Netrukus į išmaniuosius telefonus bus galima atsisiųsti ir mobiliąją programėlę.

Smalsuoliai ten ras informaciją apie lankytinus taškus, susijusius su Nidos dailininkų kolonijos veikla, bei kitas įdomias vietas. Maršrutą galima pradėti bet kurioje atkarpoje, tačiau norint jį įveikti "tvarkingai", reiktų pradėti nuo Prano Domšaičio galerijoje veikiančios parodos "Nuostabioji žemė".

Vėliau, anot galerijos vadovės Kristinos Jokubavičienės, reiktų keliauti į Smiltynę, iš ten pažvelgti į Klaipėdos panoramą, pajusti, ką jautė to meto dailininkai. Vėliau bus keliaujama į Juodkrantę, kur birželį pradės veikti darbų iš privačios Aleksandro Popovo kolekcijos paroda Miniatiūrų muziejuje, galiausiai - į Nidą.

Beje, liepą ir rugpjūtį ketvirtadieniais nuo 12 val. Smiltynės lankytojų centre vyks profesionalių dailininkų vedami plenerai, kuriuose galės dalyvauti visi neabejingi kūrybai ar norintys atrasti dailininko gyslelę.

Informacija

Nidos dailininkų kolonija - viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. antroje pusėje Nidą, nuošalų žvejų kaimelį, atrado rašytojai. Prie jų prisidėjo dailininkai. XIX a. pabaigoje Nidoje vasaromis pradėjo lankytis Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai.

1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Kuršių nerija tapo įkvėpimo šaltiniu ir lietuvių menininkams, taip pat nenustojo buvusi ir vokiečių dailininkų traukos centras. Nidoje buvo gyva "laisvojo meno" dvasia, priešingai nei Vokietijoje, kur įsibėgėjo nacionalsocialistų 1933 m. pradėta kampanija prieš modernųjį meną, apšauktą "išsigimusiu".

Iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių. Dailininkus žavėjo Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų darbai ir amatai, gyvenimo būdas ir ritmas. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. Blodės viešbutyje sukaupta įspūdinga paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio čia gyvenusių, kūrusių dailininkų darbai. Didžioji kolonijos dailininkų dalis išsaugojo sentimentus Kuršių nerijos gamtai ir, po karo negalėdami atvykti į Nidą, tapė "prisiminimų paveikslus".

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder