Klaipėdoje - didžiausia Lietuvoje Algio Griškevičiaus paroda

Kaip teigė pats autorius, tai - didžiausia visų laikų retrospektyvinė jo paroda Lietuvoje, kurioje galima išvysti net 93 jo darbus.

Išskirtinis kūrėjas

Parodos kuratoriai rašo, kad A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomedijos.

Esą per keletą dešimtmečių pasikeitė autoriaus tapybos darbų spalvinė raiška ir kompoziciniai sprendimai, tačiau galima įžvelgti kūrinių temų ir objektų nuoseklumą: dažniausiai be žmonių, tušti miesto peizažai, architektūros detalės, restauruojami ar apleisti pastatai, pastoliai, nereprezentacinės miesto erdvės, tuščios žaidimų aikštelės ir atrakcionų parkai, miesto ir gamtos susitikimai.

Tapybos darbuose beveik nėra žmonių arba jie - pavieniai ir tarsi atsitiktiniai, neveikiantys miesto, gyvenančio savo gyvenimą. A. Griškevičiui būdinga itin detali, materiali tapyba, uždara kompozicija, intensyvi, ekspresyvi, iš nematomo šaltinio sklindanti šviesa bei priešingybių jungimas į vieną visumą.

Išskirtinis Lietuvos fotografijos kontekste, A. Griškevičius savo nuotraukų serijose fiksuoja iš anksto kruopščiai suplanuotas ir apgalvotas situacijas, kurių pagrindinis veikėjas yra žmogus, neretai virstantis gyvūnu, mitine būtybe, daiktu ar net mutantu. Kartais autorius, kritikuodamas šiuolaikinį kūno įvaizdį, nuolatinį perdėtą jo aukštinimą, sąmoningai deformuoja žmogaus kūną arba sukuria jam neįprastą ir nenatūralų kontekstą.

Procesas - trumpuose filmukuose

"Tai - didžiausia mano paroda iš visų kada nors rengtų Lietuvoje. Didesnė buvo tik Stokholme. Čia eksponuojami 93 mano darbai, kurių anksčiausiai sukurti - 2002 metais, o vėliausiai - šiemet. Kuriuos darbus eksponuoti, atrinkau, atsižvelgdamas į salės išmatavimus, dydį, galimybes. Norėjosi, kad tai taptų vientisa ekspozicija, kurioje būtų įvairesnių laikotarpių tapybos darbų, ciklais pavaizduoti fotografijos darbai bei objektai", - pasakojo tapytojas, kuris Klaipėdoje paskutinį kartą eksponavo savo darbus prieš dešimtmetį.

Parodoje galima išvysti ir trumpus filmus, kaip vyko kai kurių A. Griškevičiaus nuotraukų kūrimo procesas. "Žmonėms turbūt bus įdomu įkišti nosį į kūrybinę virtuvę. Daugelis galvoja, kad efektus padėjo sukurti kompiuteris. Tačiau iš tiesų viskas fotografuota natūraliai. Reikėjo pasitelkti kranus, montuoti plaustus (kad žmonės galėtų vaikščioti po vandeniu). Tai - labai sudėtinga technologija. Visa tai kone priminė filmavimo aikštelę", - pasakojo jis.

Kitaip nei nuotraukose, tapybos darbai, anot jo, yra minimalistiniai peizažai, kuriuose vyrauja šviesa. Fotografija jam tapo tarsi atsvara, žaidimas, kupinas literatūrinės potekstės. Tačiau prieš fotografuodamas menininkas, kaip ir tapyboje, nusipiešia eskizus. "Nutapęs skraidantį žmogų jau nieko nenustebinsi. Tačiau jį pavaizdavus fotografijoje, gali sukelti nuostabą", - tikino kūrėjas.

Ateityje - filmas?

Paklaustas, iš kur kyla idėjos kurti tokius siužetus, menininkas sakė visad juokaujantis, kad tėvas vaikystėje į galvą įspyręs... "O iš tiesų... Gyveni, stebi aplinką. Vieni moka papasakoti žodžiais. Aš pasakoju vaizdais. Tačiau niekada nenorėjau imtis dokumentinės, tikrovę atspindinčios, fotografijos", - mąstė A. Griškevičius.

Parodoje galima išvysti nuotraukų ciklą "Cirkas", "Iš mutantų gyvenimo" ir humoristinę fotografijų seriją, kuri buvo sukurta kartu su Juozu Erlicku rengiant kalendorių "Zodiako ženklai". Už šį jie gavo Lauryno Ivinskio premiją.

Vėlyvieji A. Griškevičiaus objektai - gamtos metaforų ir autoriaus fantazijos sintezė. Iš vytelių pinti stambūs objektai šliaužia, krenta, šokinėja, tupi ir t. t. Jie primena pastolių motyvą tapybos ir fotografijos darbuose, tik čia jie nelaiko nieko, tik tuščią erdvę.

"Šie objektai pinami iš lazdyno vytelių. Tų šakelių prisipjauti reikia žiemą, vėliau jas nužievinti ir lenkti, kol šlapios, išgaunant įvairias formas, rišti ir džiovinti. Šiandien žmonių jau nebestebina rezultatas. Nuostabą labiau kelia procesas, kaip tai padarysi", - sakė pašnekovas.

Turbūt labiausiai visus jo kūrinius sieja kritika, humoras, sarkazmas, vyraujantis visose autoriaus kūrybos sferose. Ir tai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pelno plačios gyventojų grupės dėmesį ir simpatiją bei kritikų įvertinimą.

JUOKAI. Anot Algio Griškevičiaus, labiausiai jo kūrinius vienija humoras, netgi sarkazmas.

Paklaustas, kokių turi ateities užmojų, jis išdavė norintis dar sukurti filmą. Tačiau tai - daug nervų reikalaujantis procesas, kadangi režisierius priklauso nuo didelės komandos. Vis dėlto siužeto menininkas kol kas išduoti nenorėjo. Tačiau sakė, kad tai turėtų būti siurrealistinis filmas.

Gilios tradicijos

Parodų rūmuose penktadienį taip pat pristatyta tarptautinė akvarelių paroda "Klaipėda 2016". Parodos organizatorė ir kuratorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė, akvarelininkų skyriaus pirmininkė Regina Taurinskienė šių metų parodai subūrė beveik 30 menininkų iš visos Lietuvos ir Švedijos, joje eksponuojama per 50 darbų.

Žinia, uostamiestis turi gilias akvarelinės tapybos tradicijas. Kaip teigia parodos organizatoriai, jau daugiau nei 40 metų kasmet vyksta tarptautiniai akvarelės plenerai ir eksponuojami jų metu sukurti darbai, 1997-2003 metais buvo organizuota keletas akvarelės bienalių.

Pasak menotyrininkės Marinos Motiejauskienės, tarptautinė akvarelės paroda "Klaipėda 2016" yra vasaros pasveikinimas meno mėgėjams. Tai labai artima Baltijos kraštų menininkams tradicija, tokia unikali destrukcijos perpildytame XXI amžiaus pasaulyje.

Trumpai apie Algį Griškevičių

Algis Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje. 1980 - 1985 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Menininko darbai eksponuoti tarptautinėse parodose daugelyje pasaulio šalių, jų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno centras (Lietuva), Tretjakovo dailės galerija, Jekaterinburgo vaizduojamojo meno muziejus (Rusija), Jane Voorhees Zimmerli meno muziejus (JAV), Danijos fotografijos muziejus ir kt. 2014 m. A. Griškevičiui skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kultūros ir meno premija, 2010 m. jis apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.