"Cells": kitoks požiūris į meną, mokslą ir vėžį

Pagrindine ašimi tapo vėžinės ląstelės. Tam, kad rezultatas išvystų dienos šviesą, menininkui teko ne vieną valandą praleisti laboratorijoje. Pats S. Žaltauskas sakė: "Iš pradžių visas mikropasaulis man buvo tamsus miškas, bet drąsiai užsimojau ir padariau."

Kaip kilo šios parodos idėja?

Viskas prasidėjo nuo mane sujaudinusio Arūno Matelio filmo "Prieš parskrendant į žemę". Filmas apie vėžiu sergančius vaikus sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Nusprendžiau ir aš giliau pasikapstyti po žmogaus organizmą, visą tą mikropasaulį, ir atskleisti net ir tų piktybinių ląstelių grožį - kad sergantysis galėtų kitomis emocijomis patirti tai, ką jis viduje nešiojasi, ir nebebijotų ligos.

Manote menas gali padėti išspręsti tokias problemas?

Aš visuomet stengiuosi, kad mano parodos nebūtų banalios, o skleistų žinutę. Menas gali suartinti žmones. Juk sergantieji susiduria su daug sunkumų, pavyzdžiui, dažnai nėra priimami į darbą, jaučiasi atstumti, nenori niekur eiti. Norėjosi ir man sergantiesiems kažką duoti - ar tai būtų viltis gyventi, ar tiesiog žavinga akimirka.

Parodos lankytojai iškėlė klausimą, ar šie paveikslai yra gražūs. Ką Jūs manote?

Aš visuomet pateikiu tokią asociaciją - vokiečių anatomas Giunteris fon Hagensas (Gunther von Hagens) plastinuoja (metodas, kai tikrų žmonių kūnų detalės yra preparuotos, paverčiamos medžiaga lyg plastikas. - Autor. past.) mirusių žmogaus kūnus, taip parodydamas, kad žmogaus kūnas ir iš vidaus yra gražus. Aš noriu tą grožį atskleisti ne taip dramatiškai. Mano išraiška - ekspresionistinė tapyba, kur ypač svarbu spalva. Žiūrėdamas per mikroskopą, matai tik taškelius, o spalvos interpretacija sustiprina emocijas.

Norint pateikti ląsteles drobėje reikia jas gerai pačiam išstudijuoti. Kaip vyko Jūsų susipažinimas su mikropasauliu?

Lankiausi Klaipėdos universitetinės ligoninės Patologijos skyriaus laboratorijoje. Gydytojas Stanislovas Mockus man labai padėjo - leisdavo per mikroskopą pažiūrėt, papasakodavo... Žinoma, ši sritis labai sudėtinga - iki šiol viskas nėra atrasta. Mokslininkai vis tyrinėja, o ląstelės labai greitai keičia pavidalus. Tačiau lankydamasis laboratorijoje bei studijuodamas daug užsienio internetinių bibliotekų pateikiamos informacijos galėjau suprasti bent pamatinius dalykus ir tas užuominas sudėti į drobę.

Ar buvo sunku patekti į laboratoriją?

Labai paprastai mane įleido. Pristačiau idėją, gydytojams patiko ir leido atsargiai, laikantis ten vyraujančios tvarkos, žvilgtelėti.

Koks įspūdis Jums, nemokslininkui, pirmą kartą pažvelgus į tikrą ląstelę?

Stebina faktas, kad tai tikra. Juk tai, kas yra kompiuterio ekrane, tėra reprodukcija. O kai sužinai, kad mėginys yra paimtas prieš 4 valandas iš žmogaus plaučių, atrodo, net jauti tą žmogaus kūno šilumą, apima toks ypatingas, žodžiais nenusakomas jausmas.

Kaip visa tai perkėlėte ant drobių?

Pradėjau dar 2009 metais, o paskutiniai potėpiai padėti tik 2015 metais. Tai rodo ilgą kūrybinį procesą. Kiekvienas paveikslas turi daug sluoksnių. Būdavo užtepi, nuskuti, vėl užtapai - ir taip sluoksniuoji. Vienam paveikslui prireikdavo ir visų metų.

Organizaciniai parodos rengimo darbai užtruko beveik metus. Kodėl taip ilgai? Sunku surengti parodą? Reikalinga stipri vadyba?

Tai - ilgi biurokratiniai procesai. Reikia daug kantrybės. O ir ne visos patalpos tinka eksponatams dėl jų didelio formato. Šiais laikais reikia formuoti savo įvaizdį. Rimtas menininkas negali būti nutolęs nuo visuomenės, kaip mėgstama sakyti - išplaukęs. Gera idėja negali pati savęs parduoti, reikalinga rinkodara. Jei laikraštyje nebus tavo skambių frazių, tai apie tave niekas nežinos.

Jau esate rengęs ne vieną parodą. Kokia Jūsų kūrybinė kryptis?

Vieno stiliaus neturiu. Dauguma mano darbų labai skirtingi. Esu įsitikinęs, kad skirtingi žanrai, turinys, formos, papildo vieni kitus. Ko nepavyksta perteikti spalva, užrašau žodžiais. Muzikiniame teatre tenka daryti dekoracijas. Taigi ir erdvinė plastika tampa saviraiškos priemone. Ne veltui ir ciklą "Cells" papildžiau skulptūrine kompozicija - ląstelių erdvine forma, kad taip žmogus galėtų pajusti ir ląstelių tūrį.

Kaip vertinate meno situaciją Lietuvoje? Ar kažko pasigendate?

Aš nieko nepasigendu Lietuvos mene. Turime profesionalią industriją. Juk atidaryta daug galerijų, nuolat rengiamos parodos. Neseniai teko svečiuotis Liepojoje, atidarant "Keturių vėjų" parodą. Susirinkę žmonės liaupsino mūsiškius ir guodėsi, kad pas juos nėra meno. Supratau, kad kiekvienas dažnai būna labai savikritiškas ir nusivylęs. Norint vertinti, reikia atsiriboti ir žiūrėti iš tolimesnės perspektyvos.

Kokie kiti Jūsų planai?

Visuomet paraleliai darau kelis darbus. Viena parodą rengiu, o jau kelios mintyse. Šiuo metu didžiausias darbas - kitais metais planuojama pristatyti paroda apie Klaipėdos simbolius.

Simo Žaltausko paroda "Cells" eksponuojama "Klaipėdos galerijos" filiale, mados ir verslo centre "Herkaus galerija" (H. Manto g. 22) iki rugsėjo 14 d.

KANTRYBĖ. Rinkdamas informaciją savo tapybos parodai, menininkas ne vieną valandą ir dieną praleido Klaipėdos universitetinės ligoninės Patologijos skyriaus laboratorijoje. Asmeninio archyvo nuotr.