„Iki objektyvaus, visiems matomo meninio rezultato yra dar ilgas, paslėptas ir kankinantis menininko kūrybos tarpsnis. Jis apima tuos užkulisius, kuriuose formuojasi mintys, bręsta arba numiršta vos įsižiebę sumanymai.
Jono Švažo kūrybiniame palikime yra nemažai įdomių piešinių , atliktų pieštuku ir pastėle, iš kurių matyti nepaprastas dailininko darbštumas, atkaklios gamtos studijos, ieškojimų ir koncepcijų raida, vaizdžiai išryškėja jo paveikslų kūrimo kelias. Juose atrandame menininką ir jo betarpišką sąlytį su aplinka, gyvą minties ir jausmo iškrovą, pačią meninio mąstymo eigą, žavinčią piešinio spontaniškumu.
Visa ,ką Švažas tapė – laivai , tiltai, pramonės įrenginiai, medžiai, Vilniaus senamiesčio kampeliai – buvo ilgai stebima ir grafiškai fiksuojama lakštų lakštuose, įvairiopais pavidalais ir variantais. Juose natūra perfrazuojama, siekiant nuotaikų, išraiškos, sprendžiant plastinius uždavinius, operuojant linijų ir formų ekspresija, toniniais niuansais, išnaudojant visas grafiško piešinio galimybes. Tai plataus mosto, ryškių švažiškų struktūrų, laisvai organizuojami išorinio pasaulio įspūdžiai, perleisti per vidinio išgyvenimo prizmę. Daugelyje jų dailininkas siekia tokio piešinio ir kompozicijos išbaigtumo, jog sukuria savotišką tapybinio paveikslo prototipą, grafiniu pavidalu išreikšdams šviesos ir tamsos santykius, toninę spalvų gradaciją, plastinio sumanymo visumą.“
Irena Kostkevičiūtė /albumas „Jonas Švažas“/
Paroda Baroti galerijoje veiks iki gegužės 31 d.
Rašyti komentarą