Vinilinių plokštelių sugrįžimas privertė klausytis muzikos

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2007-2008 metais buvo parduota apie 210 tūkst. vinilų, o 2016 - daugiau nei 3 milijonai plokštelių, o perkamiausias albumas - tais metais mirusio David Bowie "Blackstar". Šis albumas buvo vienas perkamiausių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Už Atlanto 2005 metais plokštelių buvo parduota už 35 mln. dolerių, o 2015 m. ši suma išaugo daugiau nei dešimt kartų - iki 416 mln. dolerių. 2016-aisiais JAV melomanai nupirko daugiau nei 13 milijonų vinilų. Pernai populiariausia plokštele JAV tapo "The Beatles" albumas "Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band", kurio buvo perduota per 72 tūkst. kopijų.

Kas nulėmė tokį plokštelių atgimimą? Ar šiandien muzikos patefonu klausosi tik jaunystę prisimenantys vidutinio amžiaus žmonės? O gal kokybiškos muzikos "liga" užsikrečia ir jaunimas?

Klaipėdos centre veikiančioje muzikos prekių bei laikmenų parduotuvėje dirbantis Vitalijus Malinovskis sako, kad vinilinės plokštelės priverčia žmones iš tiesų klausytis muzikos - įsiklausyti į žodžius ir melodiją. Be to, žmonės išsiilgę kokybiško garso ir šiam pomėgiui negaili pinigų.

Ne greitas maistas

Pašnekovo teigimu, džiugina tai, kad į parduotuvę vis dažniau užsuka jaunimas, moksleiviai, kurie jau "atsivalgė" skaitmeninio "mp3" garso. Dauguma plokštelių pirkėjų - nuolatiniai klientai iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, tačiau vasarą sulaukiama ir pirkėjų iš užsienio.

"Plokštelė pasodino žmogų klausytis muzikos, išklausyti ją, kad ji nebūtų tik fonas. Klausydamas plokštelės žmogus išklausys viską nuo pirmos iki paskutinės dainos - reikia atsisėsti, išklausyti vieną pusę, atsistoti, pakeisti pusę, toliau klausytis. Aišku, tai nepatogu tiems, kurie yra šiek tiek tinginiai, nes dabar viskas daroma patogumui, bet daugelis sako, kad klausydamiesi patefono iš naujo atranda gerai žinomą albumą", - šypsojosi V. Malinovskis.

Greitai ir lengvai pasiekiamą muziką V. Malinovskis palygino su greitu maistu - yra jį valgančių žmonių, kuriems tai tinka ir tai yra normalu, tačiau galima pasigaminti namuose kur kas skanesnį patiekalą, kuris nustebins skonio receptorius. Esą tik reikia šviesti žmones apie galimybes. Taip pat ir su muzika.

Rokas brangesnis už džiazą

V. Malinovskis neslėpė, kad vinilinės plokštelės yra nepigus malonumas - reikalinga garso atkūrimo aparatūra: patefonas, kolonėlės, stiprintuvai, įvairios detalės.

Tikras plokštelės garsas yra analoginis garsas, kuris buvo įrašinėjamas iki 1980 metų. Po to prasidėjo skaitmenizacija, plokštelės pradėjo skambėti kiek kitaip. Taigi yra du pasirinkimai - seno tipo audiosistema ir naujo tipo, šiuolaikinė, kurios galima įsigyti prekybos centruose, audioaparatūros salonuose.

Pasak pašnekovo, senus patefonus turintys melomanai ieško ir jiems reikalingų senų, lempinių, garso stiprintuvų. Daugelį jų gelbsti Tauragėje gyvenančio meistro gaminama technika.

Susikomplektuoti garso sistemą galima išleidus skirtingą pinigų sumą - nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo gamintojo bei to, ar norima mobilesnės, ar labiau stacionarios garso sistemos. Rekomenduojama nepirkti pigiausio patefono, o geriau rinktis aukštesnio lygio aparatūrą, prie kurios bus galima priderinti ir geresnes kolonėles.

"Geras garso atkūrimas kainuoja tikrai daug, tūkstančiais eurų, bet galima ir išleidus iki tūkstančio eurų susirinkti padoriai skambančią sistemą. Tik reikia pasidomėti, pasikonsultuoti su tai išmanančiais žmonėmis", - sakė V. Malinovskis.

Pačių plokštelių kaina diferencijuojama pagal daug niuansų - žanrą, būklę, išleidimo metus, leidyklą, šalį, autorių, tiražo dydį, populiarumą ir t. t. Pavyzdžiui, jeigu grupė yra iš Didžiosios Britanijos, vertingesnis bus tas albumas, kuris bus išleistas gimtojoje, o ne kitoje šalyje.

Pasak V. Malinovskio, pigiausios yra "naujosios bangos" ("New wave"), "synthpop" muzikos bei klasikinės muzikos plokštelės. Tačiau pastarųjų yra ir išskirtinių, kurios gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. Brangiau tenka mokėti, pavyzdžiui, už elektroninės muzikos, džiazo albumus, o brangiausiai atsieina kai kurie roko muzikos vinilai.

Klaipėdoje populiariausios yra roko muzikos stiliaus plokštelės, išleistos 1970-1980 metais. Pavyzdžiui, "Pink Floyd", "Led Zeppelin", "The Beatles", "AC/DC", "Deep Purple".

"Labai vertinami patys sėkmingiausi grupių darbai, pavyzdžiui, "Pink Floyd" albumas "The Dark Side of the Moon", "The Wall", "Wish you Were Here" yra labai vertinami, ypač - seno leidimo plokštelės. Tai seni, laiko išbandyti albumai, kurie buvo, yra ir bus vertinami", - aiškino V. Malinovskis.

Šiuolaikinių, pastaraisiais metais išleistų albumų kainos siekia 20-50 eurų, o senesni albumai, priklausomai nuo žanro ir atlikėjo populiarumo, kainuoja nuo 1 euro iki kelių šimtų eurų. Kuo senesni žinomų autorių albumai - tuo jie tampa vertingesnis.

Muzika - ritualas

Klaipėdietis muzikos prodiuseris Vitalijus Lipo, kurį laiką užsiėmęs didžėjavimu, vėliau ėmė pats kurti muziką ir domėtis pačiu garsu, jo išgavimu ir kokybe.

"Yra trys elementai: pats kūrinys, jo įrašas ir kūrinio suvedimas. Tik po to yra "štampuojamos" plokštelės. Muzika iš vinilo skamba šilčiau, kitaip, reikalinga ir gera garso atkūrimo įranga. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas yra muzika. Jeigu žmonės yra persotinti popmuzikos rinkos, radijinio formato, galima bet ką pakišti - kad ir iš kibiro gros jam patinkanti daina, viskas bus gerai, - juokavo V. Lipo. - Tačiau jeigu žmogus supranta daugiau apie muziką, pats ieško, ką jam klausyti, jam svarbiau yra formatas."

Pačiam V. Lipo muzikos klausymasis labiau primena ritualą, o jo paties plokštelių kolekcijoje galima rasti įvairiausių žanrų albumų - ir džiazo, ir psichodelinio roko, ir elektroninės muzikos.

"Pavyzdžiui, turint grotuvą ar kompiuterį su internetu, vieno mygtuko paspaudimu ar balsu pasakyta komanda pasiekiate visą savo fonoteką. Vinilinėje plokštelėje yra iki dvylikos kūrinių. Jums reikia atsistoti, įsijungti aparatūrą, ją pašildyti, jeigu ji yra lempinė. Per tą laiką galima atsigerti kavos, arbatos, paskaityti knygą. Tuomet išsirenkate norimą plokštelę ir klausotės. Pasibaigus vienai pusei, reikia prieiti, pakelti rankenėlę, kuri laiko adatą, pakeisti pusę, uždėti adatą ir paspausti "play" mygtuką. Labai smagu, pavyzdžiui, šeštadienio rytą pradėti nuo tokio ritualo. Tai būna gera dienos pradžia", - pasakojo V. Lipo.

Jis pridūrė, kad tai tikrai nėra skirta kiekvienam, nes jeigu žmogus įpratęs klausytis jam "paduodamos" muzikos, naudojimasis patefonu jam gali būti tikra kančia. O pirmiausia reikia apskritai išmokti juo naudotis.

Kokia vertė?

Prodiuserio V. Lipo teigimu, šiandien leisti sau įrašyti vinilinę plokštelę gali nedaugelis - tai ne tik kainuoja, bet ir reikia rasti specialistų, kurie išmano vinilui skirto garso įrašymo, suvedimo subtilybes.

Be to, pašnekovų nuomone, šiandieniniai atlikėjai ir grupės, leidžiančios savo vinilines plokšteles, tai daro labiau dėl mados, nes tai - tarsi vizitinė kortelė, kuri išlieka ilgam. V. Lipovskis sakė nenorintis įžeisti nė vieno lietuvių autoriaus, išleidusio vinilą, bet abejojo, ar daugelis šiandieninių lietuviškų plokštelių turi tikrą išliekamąją vertę.

Per pastarąjį dešimtmetį savo vinilines plokšteles yra išleidusios grupės "Antis", "Siela", "Obtest", "Biplan", "Colours of Bubbles", atlikėjai Jurga Šeduikytė, Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, ba, Linas Adomaitis bei nemažai kitų kolektyvų ir atlikėjų.

Pasak V. Lipovskio, tikras fenomenas yra "Fojė" plokštelės, kurias lietuviai graibsto, o kai kurie net yra pasiryžę už jas sumokėti ir po kelis šimtus eurų.

Įdomu

* Garso įrašai vinilinėse plokštelėse rinkoje pasirodė 1948 m., dar vadinami LP ("long play"). Prekyboje plokštelės dominavo nuo praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio iki 1990 m.
* Rugpjūčio 12 d. yra paskelbta Tarptautine vinilo diena.
* Vinilų pardavimo lyderės yra JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Prancūzija.
* 51 proc. vinilinių plokštelių pirkėjų JAV yra 18-35 metų amžiaus.