V. Matačiūnaitė: stengiuosi neklausyti varžovų dainų

– Ką, „Eurovizijos“ atrankai pasibaigus, manote apie naująją konkurso sistemą? Ji geresnė?

– Nepasakyčiau, kad ji geresnė, vien todėl, kad šiemet dalyvavau ir kaip atlikėja, ir kaip kūrėja, tai man sukėlė šiek tiek nerimo ir keblumų. Tačiau toks principas tikrai turi pliusų. Galėjau save atskleisti kaip kūrėją, nes teko perdarinėti kitų dainas, galėjau parodyti įvairiapusiškumą. Buvo įdomu. Turėjome atlikti labai daug kūrinių ir tai buvo ne koveriai, ką įprasta dainuoti. Ši sistema turi ir pliusų, bet dar yra ir trūkumų.

– Dalyvaudama atrankoje nesirinkdavote lengvesnio kelio: dainas ne tik perdarydavote, bet per naktį paruošdavote šokį, išmokdavote fortepijono partiją. Kodėl Jums visada tai būdavo svarbu? Kartais vietoj įvertinimo gaudavote nemenkos kritikos. Ar baimė būti nesuprastai niekada nenugalėdavo?

– Ne, nebijodavau būti nesuprasta, jausdavau azartą padaryti kažką kitaip nei likę atlikėjai. Tas azartas mane ir vedė.

– Minėjote, jog daina „Attention“ – noras įrodyti, kad dar yra moterų, kurias reikia gerbti. Kodėl Jums svarbi ši tema?

– Remiuosi savo ir aplinkinių patirtimi, matau, kaip yra elgiamasi su mūsų moterimis klubuose. Į Lietuvą atvažiuoja daug užsieniečių, jie jau turi išankstinę suformuotą nuomonę, kad lietuvių moterys yra ne tik labai gražios, bet ir lengvai sukalbamos. Todėl norėjau pasakyti, kad ne visos yra tokios ir ne su visomis reiktų elgtis pagal vieną kurpalį, juk galima elgtis tiesiog pagarbiau. Kažkada Lietuvoje buvo socialinė akcija „Tikras vyras moters neperka“, labai palaikau šią akciją ir tuos Lietuvos vyrus, kurie taip galvoja.

– Ką pasakytumėte visiems, kurie mano, kad Jūsų daina piktoka ir šiurkštoka? Ar sutinkate su tuo? Jei sutinkate, ar manote, kad tai privalumas?

– Daina yra tarsi protestas, tarsi pareiškimas, todėl, mano nuomone, ji ir turėtų būti ryškesnė. Mitinge juk bandai pritraukti dėmesį kažkokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ryškiais spalvotais plakatai, todėl ir daina turi būti ryški.

Nežinau, ar daina yra grubi, gal mano dainavimas toks, bet tai irgi skonio reikalas.

– Ar girdėjote savo konkurentus „Eurovizijoje“? Kurie paliko įspūdį? Kuri daina galėtų konkuruoti su „Attention“?

– Stengiuosi neklausyti kitų atlikėjų. Esu dalyvavusi daugelyje tarptautinių konkursų ir taip elgiuosi remdamasi savo patirtimi. Stiprūs kitų pasirodymai manęs tikrai neįkvepia.

– Kodėl daina „Attention“ galėtų laimėti „Euroviziją“?

– Pavadinimas geras.

– Esate daugelio konkursų prizinių vietų laimėtoja: neseniai laimėjote „Auksinį balsą“, dabar – Nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Ar Jums dar liko svajonių? Nebijote svajoti, kai viskas taip pildosi?

– Ne, mane tai skatina svajoti dar labiau, galvoju, apie ką čia dar galiu pasvajoti. Turiu vieną svajonę nuo šešiolikos metų, esu ją pasakiusi vadybininkui Viliui Survilai, jis iš manęs pasijuokė, tačiau aš tikslingai judu ta linkme... Kokia ta svajonė, kol kas neatskleisiu.

– Be didelio žiūrovų palaikymo nebūtų tokių įspūdingų pasiekimų. Ar tai neįpareigoja likti Lietuvoje? Ar siejate savo karjeros ateitį su tėvyne?

– Tėvynė yra neatskiriama mano dalis. Visada sakau, kad žmogui svarbiausia – Dievas, šeima ir tėvynė. Jeigu Lietuva išsiunčia mane į Europą, vadinasi, klausytojai nori, kad šalies vardą garsinčiau už jos ribų. Tai kodėl turėčiau užsidaryti Vilniuje ar Lietuvoje? Manau, turėčiau keliauti po pasaulį ir sakyti: „Sveiki, aš esu lietuvė, mano vardas – Vilija Matačiūnaitė“.