"Suomiškas peizažas“ fortepijono ir styginių tonais

Jeanas Sibelius – suomių tautos pasididžiavimas, patriotas ir kovotojas. Prieš 150 metų gimusio autoriaus kūryba turėjo didelės reikšmės suomių nacionalinio identiteto formavimuisi. Jo gyvenimas, veikla ir kūryba tapo neatskiriama suomių tautinio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. J. Sibelius Suomijai buvo daugiau negu muzikas — jis buvo jos laisvės kūrėjas.

XIX a pabaigoje Suomija kentė sunkią carinės Rusijos priespaudą. J. Sibelius, baigęs mokslus Berlyne, grįžo į tėvynę ir įsijungė į Suomijos patriotų veiklą. Jis kūrė muzika tam, kad pakeltų tautiečių laisvės troškimą ir meilę savajam kraštui. Įkvėpimo kompozitorius sėmėsi iš suomių liaudies epo, krašto istorinių įvykių ir patriotinių tautos nuotaikų. Tuo laikotarpiu J. Sibelius sukūrė net kelias simfonines poemas.

Tarp jų buvo garsiausias autoriaus kūrinys – poema „Suomija“, parašyta kaip protestas prieš Rusijos imperiją, bandžiusią rusifikuoti Suomiją, apriboti jos politines ir ekonomines laisves. Simfoniniam orkestrui sukurta poema yra meninis patriotizmo simbolis. Vėliau kompozitorius poemą aranžavo fortepijonui. Dainingai pabaigos melodijai net keli autoriai sukūrė žodžiius; taip atsirado dainų ir giesmių. Atskiru opusu kompozitoriaus publikuotas „Suomiijos himnas“ šalia tikrojo valstybės himno suomiams yra svarbi patriotinė daina, kaip mums J. Naujalio „Lietuva brangi“.

Suomijai tapus nepriklausoma valstybe J. Sibelius atsidavė muzikinei veiklai. Jis daug keliavo po Europą diriguodamas savo simfoninius kūrinius. Savito stiliaus J. Sibelijaus partitūrų galia jam pelnė vieno svarbiausių simfoninės muzikos kūrėjų vardą. Jo kūriniai pasklido po pasaulį, užimdami svarbią vietą koncertinėse programose.

J. Sibeliaus kūryba nėra moderni, nesiekia didelio originalumo, tačiau pasižymi šiaurietiškomis nuotaikomis, Joje atsispindi Suomijos gamtos rimtis ir didingumas. J. Sibelius nevengia paprastų, plačių romantiškų melodijų ir nuosaikios harmonijos. Kūrinių forma neturi schematiškumo, ji dažnai priklauso nuo kompozitoriaus dvasinių polėkių ir išsiveržimų. 

Erik T. Tawaststjerna muzikos pradėjo mokytis Helsinkyje, vėliau studijavo Vienos muzikos akademijoje ir Juilliardo muzikos mokykloje Niujorke. Jis daug koncertuoja, propaguodamas J. Sibeliaus kūrybą visame pasaulyje. BIS įrašų kompanija išleido jo įgrotus visus šio kompozitoriaus fortepijoninius kūrinius. Pianistas taip pat groja fortepijoniniame duete kartu su žmona Hui-Ying Liu-Tawaststjerna.

Erik T. Tawaststjerna dėsto Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje, dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursus, dirbti tarptutinių fortepijono konkursų vertinimo komisijose. Beje, šis pripažintas fortepijono profesorius jau keletą kartų buvo tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso žiuri nariu. Suomijos profesorių lyga 2006 m. jį išrinko Metų profesoriumi.

„Suomišką peizažo“ pirmojoje dalyje klausysimės Eriko T. Tawaststjerna’os interpretauojamų J. Sibeliaus fortepijoninių kūrinių, tarp jų – ir populiariosios poemos „Suomija“. Tarp orkestrinių kūrinių, kuriuos po pertraukos atliks Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, bus Valse Triste bei Siuita smuikui ir styginiams. Jos solo partiją grieš Linas Valickas.

J. Sibeliaus kūrybai skirtos programos atlikimą inicijavo Suomijos garbės konsulas Lietuvoje Krister Castren, Projekto partneris – UAB „CASTRADE“. Maloniai kviečiame!