Steponas Januška: Buvome ir liksime šeima

- Grupė „Studija” palieka didžiąją sceną. Kodėl būtent dabar, po 35 metų muzikavimo kartu?

- Deja taip, skirstomės. Tiesiog taip susiklostė situacija, kad kiekvienas pajuto, jog turi įvairiausių skirtingų interesų, sudėtinga sueiti kartu. Dabar rengiame tokį didelį koncertą, galvojame, kad mums nebeužteks energijos panašaus lygio koncertams ateityje. Iš principo, koncertinės veiklos mes neuždarome, grosime individualiuose koncertuose. Bet viešų koncertų, ypač didelėse arenose, tai tikrai neplanuosim.

- Ar neliūdna paleisti tokią ilgą gyvenimo atkarpą?

- Šiuo momentu tikrai yra liūdna. Nebent mus nušviestų kūrybinė šviesa, tada gal viskas pasikeistų. Bet šiandien situacija tokia. Ir sakom, jeigu jau tokį koncertą darome, tai tebūnie tai geras atsisveikinimas su gerbėjais ir klausytojais. Užversime tą puslapį, o po to matysim, kaip gyvenimas susiklostys.

- Koks bus paskutinysis koncertas?

- Į koncerto sceną mes kviečiame mums brangiausius žmones. Tai yra vokalistės, kurios tam tikru metu dainavo su grupe „Studija” - Rūta Ščiogolevaitė, Irena Starošaitė, Larisa Čekasina, kuri atvyksta net iš Vokietijos, klaipėdietė Kristina Jatautaitė ir, žinoma, mūsų dabartinė vokalistė Edita Bodrovaitė. Visos jos tam tikrą laiką dainavo grupėje ir šis laikas iš dalies tuo metu formavo jų stilių. Be abejo, kartu įnešė labai svarbią profesionalią vokalinę liniją ir į grupės „Studija” istoriją.

Be to, mes kviečiame nemažai pagalbinių muzikantų klaipėdiečių. Pučiamųjų grupę, styginių kvartetą, žinomą džiazo pianistą Arnoldą Jankūną, saksofonistą Laimoną Urbiką. Tai tie muzikantai, kurie sustiprins mūsų kūrybines idėjas, kurias norime parodyti scenoje.

O programoje, be abejo, skambės daug kūrinių, kurie nedažnai skamba, nes jie yra šiek tiek sudėtingi atlikti koncertuose, mat reikalauja daug instrumentų. Aišku, skambės ir tos auksinės grupės „Studija” dainos, be kurių mes jau negalim išsisukti, publika jų laukia, todėl tikimės, kad dainuos kartu. Pasistengsime, kad tas mūsų atsisveikinimas ilgam išliktų atmintyje.

- Atsisveikinate su didžiąja scena, bet ne vienas su kitu? Kas labiausiai įsiminė per tuos 35 metus?

- Be abejo, mes nesame susipykę ir neišsiskirsime kaip šeima. Vienas kitą palaikome kūrybiškai, jeigu reikės, vienas kitam pagelbėsime grodami. Galbūt kartais susirinksime pagroti į įvairius privačius renginius. Jau turime grafiką vasarai ir tų žmonių, kuriems jau esame pasižadėję, tikrai nenuvilsime.

Mūsų istorija tokia, kuri tikrai praturtintų ir bet kurią tikrą šeimą. Kartu gyvenome, kartu keliavome, praleidome tikrai labai daug laiko. Buvo tokių laikotarpių, kai praleisdavome daugiau laiko kartu negu su tikrosiomis savo šeimomis. Tas kelionių periodas, kai lankėme įvairias šalis ir būdavom beveik metus komandiruotėje, iš tiesų buvo įspūdingas. Juolab ir šalys išskirtinės - Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuba, Islandija, Kinija ir kitos. Žodžiu, turime ką prisiminti.

- „Studiją” gerbėjai visada identifikuodavo kaip tikrą klaipėdietišką grupę. Ar matote uostamiestyje kažkokį muzikinį darinį, kuris galėtų jus pakeisti?

- Šiuo metu negalėčiau pasakyti. Laikmetis yra gana stipriai pasikeitęs. Sakyčiau, jaunoji muzikantų karta galbūt yra labai ambicinga ir kartu labai individuali. Surinkti žmonių grupę, kuri kartu galėtų prabūti metus ir daugiau, yra ne taip paprasta. Suveikia ir psichologiniai faktoriai, ir kūrybiniai. Tokių sėkmingai dirbančių grupių kol kas nelabai matau. Jeigu anksčiau tokių grupių būdavo kiekviename mieste po keletą, tai dabar tikrai labai nedaug visoje Lietuvoje. Bet čia dėl to, kad muzikos industrija, muzikinė mada yra pasikeitusi.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“