„Saulius Petreikis World Orchestra“ vaizdo klipe – Skuodo krašto unikalumas

Anot Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir turintis ypatingą istoriją, glaudžiai susijusią su kadaise čia gyvenusiais kuršiais. „Didžiuojamės savo kraštu ir norime, kad teigiama žinia apie jį sklistų kuo plačiau – juk čia yra tiek daug nuostabių ir savitų dalykų. Tad manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra kaip tik tos priemonės, kuriomis šią informaciją galime išmokunikuoti paveikiausiai“, - sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, - mintimis apie projektą dalinosi viena iš jo iniciatorių Skuodo rajono savivaldybės atstovė Daiva Budrienė. Klausimas, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, buvo svarstomas jau ilgą laiką, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Anot D. Budrienės, kūrybinio proceso pradžioje pirmiausiai iškilo Skuodo rajono gyventojo identiteto klausimas: „svarstėme, kas mes tokie esame – lietuviai, žemaičiai? Priėjome prie išvados, kad tiksliausiai save galime vadinti sužemaitėjusiais kuršiais, turinčiais labai seną istoriją ir gilias tradicijas – Apuolė (seniausia Lietuvos gyvenvietė) prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo kuršių sostinė“, - sakė ji. Muzikinė projekto dalis buvo patikėta žemiečiui multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį.

Kūrinys „Samogits“ sukurtas mintimis nusikeliant į praeitį – jame sąveikauja S. Petreikio ir jo brolio Donato fantazija kuršiškomis temomis, nes jokių rašytinių šaltinių, kaip galėjo skambėti kuršių muzika, išlikę nėra, ji sklido iš lūpų į lūpas. Gavęs Skuodo rajono savivaldybės prašymą, multiinstrumentalistas sako brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Pats muzikos autorius Donatas Petreikis tolimesnio įkvėpimo ieškojo Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse, savo paties charakterio savybėse. „Praleidau nemažai laiko galvodamas apie sąskambius – bandžiau įsivaizduoti vietoves, žmones. Man šitame kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu“, – kūrybos proceso įspūdžiais dalinosi D. Petreikis. Muzikos autorius taip pat užsiminė, kad muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.

„Samogits“ vaizdo klipo režisierių Airidą Janušauską kūrybai įkvėpė ne tik Skuodo krašto istorija, kurios didžiąja dalimi buvo kuršiai, bet ir pats muzikinis kūrinys. „Jis dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dramatiškos ir net grėsmingos nuotaikos, tad siekėme, jog trumpi siužetai šias emocijas ir atspindėtų“, - sakė jis. Anot režisieriaus, tikros tiesos apie kuršių gyvenimą niekas nežino, tad kūrėjai istoriją interpretavo šiek tiek savaip, į ją įnešdami mistikos ir dalelę savęs pačių. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių.

Skuodo rajono savivaldybės atstovė D. Budrienė pasakojo, jog su kūrybine grupe būta ilgos diskusijos apie tai, kas yra kuršiai, kokie galėjo būti jų papročiai ir tradicijos. „Pirmieji tikslai buvo parodyti mūsų gamtą, mūsų objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, siekant perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį“ – mintimis apie bendradarbiavimą su vaizdo agentūra „TURBO“  dalinosi ji. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras kuo tiksliau atspindėti čia gyvenančių žmonių identitetą, o juk tai geriausiai gali padaryti tie, kurie su Skuodo kraštu turi artimą ryšį. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad čia yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus. „Norime, kad išgirdę ir pamatę šį kūrinį, žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug prasmių“, - sakė D. Budrienė.

Projektas „Samogits“ – labai įvairialypis, galintis sudominti ne tik world music žanro ir „Saulius Petreikis World Orchestra“ gerbėjus bei Skuodo gyventojus, bet ir tuos, kurie apie šį kraštą žino nedaug. S. Petreikis sakė, jog kūrybinis procesas buvo puiki proga atsigręžti į savo gimtąjį kraštą ir į jo istoriją pažvelgti atidžiau. „Didelis džiaugsmas, kad šis, kuršiška dvasia dvelkiantis mūsų kūrinys, ne tik skambės klausytojų grojaraščiuose, bet ir reprezentuos mano gimtąjį kraštą. Nemanau, kad labai daug savivaldybių gali pasigirti turinčios himną, išpildytą ne tik garsiškai, bet ir vizualiai. Šis projektas man brangus ir kaip muzikantui, ir kaip žemaičiui“, - sakė multiinstrumentalistas. 

„Samogits“ vaizdo klipas filmuotas prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Jame galima pamatyti ir daugelį kitų unikalių gamtos objektų: Šilalės pirmąjį akmenį su dubeniu, Apuolės piliakalnį (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėtą Lietuvos gyvenvietę), Šauklių tundrą (kraštovaizdžio draustinį, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodybą-akmenų muziejų bei Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus parką, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią ir Truikinių šaltinėlį – hidrologinį gamtos paminklą.

Skuodo rajono savivaldybės atstovai sako, jog „Samogits“ vaizdo klipas žmones kviečia ne tik gėrėtis estetiška vaizdo ir garso kombinacija, bet ir šio krašto unikalumą patirti patiems – įkvėpti gamtos dvelksmo, patirti seniausios Lietuvos gyvenvietės didybę, prakalbinti ledynų atneštus riedulius akmenų karalystėje Mosėdyje, pabandyti apglėbti didžiausią Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmenį, atgauti jėgas ar tiesiog pasivaikščioti unikalioje Šauklių tundroje. Augalijos ir vandens darna čia užburia, įkvepia ir nukelia į paslaptingus kuršių laikus.