Sasha Song: "Geras atlikėjas turi atlikti įvairią muziką"

Jis pristatys jausmingų romansų ir dainų iš populiariausių rusiškų filmų programą. "Tai - nemirštanti muzika, kuri gyvuoja ir gyvuos daug metų. Na, o Klaipėda yra mano vienas mėgstamiausių miestų. Labai norėčiau, kad klaipėdiečiai kartu su manimi patirtų tą ypatingą jausmą, kurį aš jaučiu dainuodamas", - į koncertą kvietė Dima Šavrovas, prisistatantis sceniniu pseudonimu Sasha Song.

Kaip kilo mintis sukurti romansų ir dainų iš rusiškų filmų programą?

Aš užaugau klausydamasis rusiškų romansų. Meilę šiai muzikai įdiegė mano pirmoji mokytoja - močiutė. Ji sakydavo, kad tai - širdies muzika, kurią atlikti reikalingi dideli vokaliniai sugebėjimai ir jausmai. Taip ir kilo mintis surengti romansų programą.

Koncerto metu atliksiu ir greitų dainų - bandysiu parodyti, kad romansų būna ne tik liūdnų. Aš visada stengiuosi bendrauti su publika, įtraukti ją į muzikinę programą. Man ir pačiam nuobodu ant scenos, jei žmonės tik sėdi ir klauso.

Su šia muzikine programa koncertavau maždaug prieš septynerius metus - dabar rengiu pakartotiną turą. Pastebiu, kad lietuvių publikos gretos po pastarojo meto politinių įvykių šiek tiek sumažėjo. Man labai dėl to gaila, kadangi, mano nuomone, politika ir muzika neturi nieko bendro.

Po šio turo pasirodysite jau su visai kitokia programa - "Tribute to George Michael", kurią atliksite Vakarų Europoje, Kinijoje. Kaip pavyksta taip greitai iš baladžių atlikėjo virsti popžvaigžde?

Mano močiutė buvo griežta mokytoja. Ji visų pirma teigė, kad geras dainininkas turi daug dirbti, o sykiu mokėti atlikti įvairių žanrų muziką: "popsą", džiazą, roką.

Nors klausytojai mane laiko baladžių atlikėju, tačiau, metams bėgant, mano atliekama muzika keičiasi. Balades aš labai mėgstu, tačiau dainininkui nereikėtų atlikti tik tai, kas jam patinka. Būtina atliepti ir klausytojų norus.

Konkurencija šiais laikais yra be galo didelė. Norint muzikoje pasiekti aukštesnių tikslų, privalu domėtis, kas vyksta muzikiniame pasaulyje, daug skaityti, klausytis kitų atlikėjų muzikos.

Buvote pakviestas tapti komisijos nariu tarptautiniame jaunųjų talentų projekte "Bravo", Taline. Ką galėtumėte patarti jauniems, dar tik savo kelio ieškantiems atlikėjams?

Būdamas komisijos narys akcentavau, kad "čia esu ne tam, kad jus kritikuočiau, o tam, kad nukreipčiau tinkama linkme, patarčiau." Pamenu, viešint Taline ir klausantis jaunųjų atlikėjų, buvo galima iškart pastebėti, kas scenoje stovi dėl šlovės, o kas iš meilės muzikai. Tačiau jauni atlikėjai turėtų suvokti, kad šlovė nėra amžina.

Mano patarimas jaunimui - gerbti muziką ir žmones, kurie tau suteikia galimybę stovėti ant scenos. Juk toli gražu ne visi gali tokia galimybe džiaugtis.

2009 metais su daina "Love" pasirodėte "Eurovizijoje" ir patekote į finalą. Šiemet jūs buvote komisijos narys Lietuvos "Eurovizijos" atrankų finale. Kokie prisiminimai užplūsta iš tuomečio pasirodymo ir kaip vertinate šiųmetę dainą, kuri atstovaus mūsų šaliai?

Nors dalis Lietuvos atlikėjų manimi netikėjo, pamenu, "bum", tąkart antrą kartą per Lietuvos istoriją "Eurovizijoje" patekome į finalą. Taip pat gavome geriausios dainos apdovanojimą pagal balsavimą internetu. Tai buvo kažkas nerealaus. Mes jautėmės taip lyg būtume laimėję konkursą.

Šiemet "eurovizinę" dainą buvo labai sunku išrinkti. Mano nuomone, Ieva (Zasimauskaitė. - Aut. past.) pasirodė labai organiška, natūrali, atvira atlikėja, tačiau daina man neskamba kaip hitas. Vis dėlto Ieva gali paveikti publiką savo tikrumu ir, tikiu, ji pateks į finalą.

Esate labai atviras žmogus. Apie savo patirtus skaudžius išgyvenimus nesibaiminate kalbėti viešai. Jūs išgyvenote depresiją, atsikratėte priklausomybės nuo alkoholio. Ar kalbėdamas viešai norite padrąsinti kalbėti ir kitus, morališkai palaikyti panašių išgyvenimų turinčius žmones?

Žinoma, norisi padėti kitiems, įkvėpti jiems stiprybės išsikapstyti iš tokių duobių, kuriose ir pats buvau.

Pamenu tą etapą, kai norėjau tik gulėti lovoje ir gerti alkoholį. Iš pradžių aš nesupratau, kas su manimi darosi, tad pradėjau daug domėtis, skaityti, supratau, kad tai - depresija. Sužinojau, kas yra cheminis disbalansas smegenyse, ką reiškia vartoti raminamuosius, koks yra skirtumas tarp jų ir antidepresantų, kas yra aminorūgštys, kas yra taisyklinga mityba.

Išbristi iš šios duobės padėjo domėjimasis ir šeimos narių palaikymas.

Matyt, turėjau patirti, kas yra dugnas. Labai gaila, kad yra tokių, kuriems maža ir tokio dugno - jie palieka gyvųjų pasaulį.

Viešai kalbėti apie depresiją pavyko tik tada, kai visų pirma sau sugebėjau prisipažinti apie šią problemą. Kai esi atviras sau, kalbėti apie problemas tampa nebesunku. Viešai apie patirtą depresiją prabilau maždaug po pusmečio. Iš pradžių pasipasakojau šeimai, vėliau draugams, o tik tuomet žiniasklaidai. Po to sulaukiau daug palaikymo žinučių, skambučių, kiti kreipėsi, norėdami išgirsti patarimų.

Sulaukiau vieno draugo skambučio, jis pasakojo turėjęs minčių nusižudyti, tačiau per radiją išgirdo mano dainą, įsiklausė į dainos tekstą ir nusprendė, kad dar neatėjo laikas išeiti.

Tokie atvejai mane skatina kurti ir toliau apie problemas kalbėti viešai.

Prisiauginęs plaukus, viešai prabilote ir apie kompleksą, susijusį su nuplikimu.

Tiesa! Sulaukiau tiek daug žinučių iš panašią bėdą turinčių vyrų! Dauguma taip pat teigė norintys atlikti tokią procedūrą (speciali plaukų priauginimo procedūra. - Aut. past.), tačiau atrodė nedrąsus, besigėdijantys.

Jūsų patirtys dažnai nugula dainose. Galbūt dėl atvirumo jus supa daug gerbėjų?

Tiesa, kuriu dainas negalvodamas apie tai, ar jas pavyks "lengvai parduoti". Užplūdus kūrybiniam polėkiui, puolu rašyti. Vieną sykį rašau angliškai, kitą sykį lietuviškai ar rusiškai, o tai nelabai patinka mano prodiuseriams. Jie nori vienos krypties, standarto. O man kartais sunku prie to prisitaikyti.