„Live at Tamsta 2020“ – taip vadinasi multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio World Orchestra albumas, gerbėjus pasieksiantis jau šį ketvirtadienį – gegužės 7-ąją. Naujasis atlikėjo ir jo kūrybinės komandos darbas – ypatingas: visi albume skambantys kūriniai buvo įrašyti gyvai, klube „Tamsta“, tad besiklausantys galės pajusti ne tik gyvo atlikimo koncerto atmosferą, bet ir natūraliai organišką muzikos tėkmę, įamžintą ne tik garso, bet ir vaizdo formatu. Be to, ep „Live at Tamsta 2020“ pasaulį išvys tik skaitmeniniu pavidalu – visos keturios kompozicijos klausytojams bus prieinamos muzikos pasiklausymo platformose.
Šį kartą keičiasi ne tik albumo formatas, bet ir Sauliaus Petreikio muzikos stilius: kadaise buvusi itin spalvinga ir nuotaikinga jo kūryba ima įgauti brandos, rimtumo ar net tam tikro asketiškumo atspalvį: formos tampa sudėtingesnės, orkestruotės – subtilesnės, o melodijos metitatyviškesnės. Tačiau įkvėpimo šaltiniai lieka tie patys – kadaise baltų ir keltų folklorą pamėgęs atlikėjas juo žavisi ir toliau, tik šįkart koncentruojasi į gilesnius jo sluoksnius: legendas ir mitus, perteikiamus ne tik būdingomis intonacijomis, bet ir metamuzikiniais parametrais, tad muzikinė kalba tampa didinga, atmosferiška ir net kinematografiška. „Live at Tamsta 2020“ taip pat žavi įmantriais instrumentų deriniais – archaiški liaudies instrumentai persipina su tradiciniais, kurių gretose šį kartą galima išgirsti visai nemažai varinių pučiamųjų, o senosios dermės – su moderniais sąskambiais, kartkartėmis įvelkamais į elektronininio skambesio rūbą.
„Šiuo metu yra geras laikas įsiklausyti ir atrasti jautresnį buvimą, todėl norime pasidalinti nauju kūriniu, kurį pavadinome „Duduko ašaros“ – apie vieną iš naujajame albume skambančių kūrinių sako Saulius Petreikis. Ši kompozicija, kaip ir daugelis kitų, gimė bendradarbiaujant su broliu Donatu: pirmoji melodija atlikėjui gimė praeitą vasarą, klajojant po Dzūkijos miškus, o ją išgirdęs Donatas užrašė pilną aranžuotę, kuri ir skamba ep „Live at Tamsta 2020“. Tokį kūrybinio proceso modelį šeimyninis duetas taiko jau seniai ir sako, jog bendradarbiavimo forma, kuomet kiekvienas jų atlieka savo funkciją, yra raktas į sėkmingo ir išbaigto kūrinio atsiradimą: „Kurdami visuomet tariamės tarpusavyje ir jungiame savo kūrybines jėgas draugėn – dirbame koja kojon“ – sako atlikėjai.
„Duduko ašaros“ – ypatinga kompozicija ne tik dėl patiems atikėjams širdžiai mielos jos atsiradimo istorijos: ne paslaptis, kad armėniškasis dudukas visoje gausybėje Sauliaus Petreikio valdomų instrumentų yra išskirtinis vien jau todėl, kad yra be galo senas – yra žinoma, jog gyvuoja daugiau nei 2000 metų, be to, jis įtrauktas į UNESCO nematerealaus kultūros paveldo sąrašą. „Nesvarbu, kur keliaučiau, šį instrumentą visada turiu su savimi. Jo tembras ypatingas. Jis leidžia papasakoti istorijas, kurios kviečia susimąstyti, stabtelėti ir paleisti tai, kas jau yra išgyventa“ – mintimis apie savo mylimą instrumentą dalijasi Saulius Petreikis.
„Laimingo, laiminguo“ – tai savotiškas ritualas, kuriuo laiminama visa gentis – tėvas, mama, brolis, sesuo. Dainuojamas apeiginis tekstas organiškai susipina su senųjų baltų-vikingų instrumentų garsais – kompozicijoje galima išgirsti ir pamatyti senuosus ragus ar piemenų kadaise mėgtą sekminių ragelį. Čia žmogus susilieja su gamta, bet kartu įprasmina ir savo žmogiškąjį pradą, linkėdamas laimės savo brangiausiems. Saulius Petreikis World Orchestra šia kompozicija kviečia atsigręžti į save ir į gamtą, o kartu ir pajausti savo tapatybės šaknis.
Kompozicija „Odeon“ – didingo skambesio kūrinys, įkūnijantis skandinavų šventose vietose vyraujančią atmosferą. Tai specifiškai šiaurietiškos Donato Petreikio patirties, įgytos Danijoje, muzikinė išraiška – ten, Nacionalinėje Danijos muzikos akademijoje, jis šiuo metu studijuoja saksofoną ir kompoziciją. Odeonas – tai nedidenlis senovės graikų ar romėnų statinys, skirtas koncertams, bet taip vadinasi ir Donato mokyklos pastatas! Tad jo didybė, o taip pat ir vėjuotu jūriniu klimatu persmelktos skandinaviškos atmosferos alsavimas, susipynęs su lietuvišku mentalitetu, nukelia į mistines skandinaviškas erdves.
„Laisvė šaukia“ pakviečia atgal namo – į Žemaitiją, kurios 800 metų gimtadieniui kūrinys ir dedikuotas. „Komponuojant mintyse kirbėjo mintis, kad žemaičiai ir lietuviai visada bus laisvi, nesvarbu, kas benutiktų. Mūsų šalies istorijoje būta visokių etapų, bet širdyje visuomet išliekame laisvi ir to laisvės troškimo niekas nepakeis“ – mintimis, aplankiusiomis kūrybinio proceso metu, pasidalino Donatas Petreikis.
Ep „Live at Tamsta 2020“ – tai toks keistas šalto ir šilto mišinys: regis, šaltas skandinaviškas vėjas susilieja su lietuviška vasaros šiluma ir virsta kompozicijomis, nukeliančiomis į tolimą praeitį, bet kartu kviečiančiomis būti čia ir dabar: įsiklausyti, pabūti, pajausti.
Rašyti komentarą