Lietuvos džiazo rinktinė jau suformuota

Pagrindiniame tarptautinio konkurso "Jazz Voices" pusfinalyje, vyksiančiame kitų metų balandžio 12-13 d. Klaipėdos koncertų salėje, dalyvaus Ugnė Bakanauskaitė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vilniuje, Jurgita Kričėnaitė iš tos pačios mokymo įstaigos, Aušra Paliušė iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Eglė Petrošiūtė, šiuo metu gyvenanti Hagoje (Nyderlandai).

Šiemet norą dalyvauti atrankoje pareiškė 12 dalyvių iš visos Lietuvos. Paprastai šalies aukštosios mokyklos, turinčios džiazo programas, deleguoja savo studentus, juos siunčia ir mokytojai, privačiai dirbantys su jaunaisiais talentais. Ribojamas tik vokalistų amžius - nuo 18 iki 35 metų.

Autoritetinga komisija, kurios pirmininkas - dainininkas, kompozitorius, pedagogas Steponas Januška, šeštadienį pusfinalio metu atrinko 8 dalyvius. Jie sekmadienį jau atliko kitus programinius kūrinius finale ir iš jų buvo atrinkti keturi geriausi.

Komisijos pirmininkas ir šio konkurso siela S. Januška turėjo savo ketvertuką, kuris šiek tiek skyrėsi nuo laimėjusio - galutinius rezultatus lėmė komisijos narių balsai.

Paskelbus nugalėtojus pakalbinome komisijos pirmininką.

Ar buvo ir daugiau vertų Lietuvai atstovauti tarptautiniame konkurse, ar tik tos keturios merginos?

Keturi - toks reglamentas, kurį nusistatėme. Kai vyksta tarptautinis konkursas ir šaliai atstovauja tik po vieną atstovą, lietuviams turėti keturis ir taip jau didelė prabanga. Didžioji konkurso dalyvių dalis būna iš Europos šalių, bet atvyksta ir iš JAV, Japonijos.

Kaip vertinate atrankos dalyvius? Ar buvo tokių, kuriems jaudulys pakišo koją?

Daugelis atlikėjų žino apie mūsų konkurso lygį, tad kokių nors avantiūristų, kurie tikėtųsi kaip kokiame nors televizijos šou sužavėti vien tik savo apranga, nepasitaikė. Visi suprato, kad šiame konkurse pirmoje vietoje yra balsas, profesionalus pasirengimas, tad atsitiktinių žmonių nebuvo. Man labai džiugu, kad iš tų 12 dalyvių net penki buvo klaipėdiečiai - beveik visi buvę Klaipėdos universiteto studentai, tęsiantys studijas arba Kaune, arba Vilniuje.

Žinoma, kai tik atlikėjas užlipa į sceną, neretai būna netikėtų dalykų. Labai dažnai dainininkas pasirodo prasčiau nei gali. Jeigu yra konkursas, jaudulys neišvengiamas ir gana sunku išlikti drąsiam scenoje. Be abejo, buvo tokių, kurie pirmame ture pasirodė gana neblogai, o finale - blogiau ir nesugebėjo atskleisti savo galimybių, bet jas pademonstravo džiazo klube "Kurpiai" vykusiame baigiamajame koncerte. Tai rodo gana didelį atlikėjų nestabilumo lygį.

Kodėl šiemet dalyvių skaičius atrankoje šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais?

Ankstesniais metais jų būdavo 16-17. Mes vienerius metus darėme pertrauką, galbūt todėl ir mažiau paraiškų. Kita vertus, galbūt taip atsitiko todėl, kad keičiasi karta. Klaipėdos universitete yra užtektinai pirmakursių, tačiau jie dar nėra pasirengę dalyvauti tokio lygio konkursuose. Iš Klaipėdos universiteto šiemet dalyvavo tik viena IV kurso studentė ir, deja, jai nepavyko patekti į tą laimingąjį ketvertuką. Manau, kad po metų kitų dalyvių skaičius vėl bus didesnis.

Ar jums pačiam tokie konkursai - šventė, ar varginantis darbas siekiant atrinkti geriausius?

Šį konkursą pats sugalvojau ir jį organizuoju jau daugelį metų, tad per prievartą to tikrai negalėčiau daryti. Man nepaprastai smagu matyti scenoje jaunus talentus. Džiugu, kad galiu jiems suteikti šansą parodyti, ką jie sugeba, galimybę susipažinti vieniems su kitais, pasimokyti vieniems iš kitų. Galų gale ir publika gali pamatyti jaunuosius talentus tokioje rimtoje scenoje. Klausytojų abi dienas buvo nemažai, susidomėjimas didelis. Ir į "Kurpius", kur vyko koncertai, jų labai daug susirinko. Norisi, kad žmonės, besidomintys aukštos klasės muzika, galėtų šiek tiek pabėgti nuo pačio pigiausio "popso" ir pamatyti, kad Lietuva tikrai turi nuostabių talentų. Gaila, kad jiems kol kas nėra vietos televizijoje. Kai pamatai, kokių talentų turi mūsų šalis, žinokite, apima ir džiaugsmas, ir pasididžiavimas.