Jurga Šeduikytė: "Noriu, kad muzika mus pakeltų virš kasdienybės"

Koks jūsų vaidmuo šiame šokio spektaklyje?

Choreografo A. Rišaro kūryba yra paremta improvizacija. Kol kas dar negaliu išduoti, kaip skambės muzikinė spektaklio dalis, tačiau galiu pažadėti, kad bus įdomu.

Džiaugiuosi, kad esu šio spektaklio dalis, nes jau seniai svajodavau apie galimybę dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Spektaklio žiūrovai galės iš labai arti pažvelgti į individo ir visos tautos siekį besąlygiškai būti savimi. Kuo jums artima ši tema ir ką, dalyvaudama spektaklyje, norite pasakyti žmonėms?

Mano personažas atsiskleidžia per balsą. Besiruošdama spektakliui, bandžiau atsakyti į klausimą: kada ir kodėl žmogus pradeda naudoti balsą kaip šauksmą? Tai turbūt yra susiję su kiekvieno individo noru laisvai save išreikšti.

Visiems mums nuo pat gimimo tenka gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles, taikytis prie kitų, ieškoti savo vietos visuomenėje. Vieni lengvai priimami į visuomenę, kiti nesugeba taip lengvai įsilieti. Vis dėlto anksčiau ar vėliau mes pradedame ieškoti savo identiteto. Kai tai įvyksta, savo žinutę norisi išreikšti garsiai.

Tokius pareiškimus išgirs ir spektaklio žiūrovai. Tikiu, kad tai įkvėps jiems drąsos būti savimi.

Dalyvaudama spektaklio kūrybiniame procese, supratau, kad tiek lietuvius, tiek prancūzus vienija tos pačios problemos: kaip būti tautoje, Europoje, pasaulyje, o sykiu išlaikyti savo identitetą?

Esate sakiusi, kad sceną pasirinkote dėl to, kad bijojote žmonių...

Norėdama išsigydyti nuo vandens baimės, pasirinkau plaukimą (juokiasi. - Aut. past.).

Žinoma, tiesiogiai iš baimės ant scenos nelipau. Tačiau vis mąstydavau, kas ten mane veda. Galiausiai supratau, kad tai - baimė.

Dabar, žinoma, džiaugiuosi, kad turiu galimybę viešai pasisakyti, išreikšti tai, kas man rūpi, skauda.

Teatro scena jums ne naujiena. Vis dėlto kuo įdomu dalyvauti šiuolaikinio šokio projekte?

Su šokiu turiu daug sąlyčio taškų. Pati labai mėgstu judesį. Šiuolaikinis šokis gal ir nėra mano "arkliukas", tačiau kad ir koks būtų šokio stilius, svarbiausia yra per judesį perduodama žinutė.

Ar jūsų muzikos gerbėjams verta pamatyti spektaklį?

Žinoma. Kiekvienas meno kūrinys, kuris "išjudina" žmones iš kasdienės rutinos, yra vertas dėmesio.

Klaipėdoje jūs dažna viešnia. Kas jus sieja su uostamiesčiu?

Mane ir Klaipėdą jungia kūrybinis ryšys ir, žinoma, jūra, kurią, viešėdama čia, visuomet stengiuosi aplankyti.

Neseniai keliavote po Lietuvą, pristatydama albumą "Not Perfect". Pagrindinė jo žinutė - tobulumas prasideda nuo klaidos. Ar turite omenyje, kad tobulumas yra lygu netobulumui?

Visi geriausi dalykai, kuriuos esu pasiekusi gyvenime, atėjo iš trūkumo jausmo: kai pajuntu, kad kažko neturiu, šį minusą paverčiu pliusu. Pavyzdžiui, turiu trūkumą - esu hiperjautri, tačiau užuot tai slopinusi, stengiuosi šią savybę išnaudoti. Didelis jautrumas, empatija man leidžia lengviau suprasti žmones, jiems padėti.

Esate minėjusi, kad kūryboje neieškote lengviausio kelio ir kuriate intelektualią popmuziką. Kaip vyksta kūrybinis procesas?

Nežinau, ar kuriu intelektualią muziką. Tiesiog turiu savo filosofiją. Visuomet ieškau bendro vardiklio tarp savęs ir visuomenės. Nuolatinis dialogas su savimi, jautresnis įvairių situacijų išgyvenimas įkvepia kurti dainas. Labai svarbu, kad daina turėtų aiškią žinutę, kuri motyvuotų arba nuramintų. Jei to nėra, aš pradedu abejoti, ar ją apskritai dera leisti. Intelektuali muzika man yra būdas trumpai pasakyti esminius dalykus. Noriu, kad muzika mus pakeltų virš kasdienybės. Kai tai pavyksta, suploju delniukais, ir toliau kuriu.