"Eurovizija" prasideda. Ko laukti?

„Respublika“ kalbino kompozitorių Mindaugą Urbaitį, kaip šį konkursą vertina muzikos profesionalai. Anot jo, nors „Eurovizija“ ir vadinama muzikiniu konkursu, muzika, deja, ne visada čia atlieka lemiamą vaidmenį.

- Muzikos konkursų visame pasaulyje yra daugybė, bet tik vienas Lietuvoje sukelia tokį ažiotažą. Kaip manote, kodėl?

- Matyt, tik Lietuvoje taip yra, kitur, manau, „Eurovizijos“ niekas nepastebi, ji yra labiau nišinis renginys.

- Ką, jūsų manymu, duoda dalyvavimas tokiame konkurse?

- Nepaisant visko, atlikėjams tai yra labai vertinga patirtis. Stovėti scenoje prieš tokią minią žmonių, žinoti, kad tiek televizijos stočių transliuoja tavo pasirodymą. Tai gali būti vienintelė galimybė patekti į tokį šurmulį ar panašų renginį. Visi lietuviai, kurie dalyvavo, visiškai kitaip savimi pasitiki ir daug užtikrinčiau dirba. Tai juntama. Dalyvavimas konkurse suteikia pasitikėjimo, bendravimo įgūdžių su publika, spauda. Tai yra gera mokykla.

- Kokie yra neigiami dalyvavimo atspindžiai?

- Nežinau, ar čia gali būti kokių nors neigiamų atspindžių. Nebent kas nors nenori būti asocijuojamas su šiuo konkursu, bet tuomet nėra reikalo dalyvauti. Kita vertus, šiais sukomercintais laikais kažin ar tai labai trukdo.

- Jūs vertinate šį konkursą kaip profesionalų muzikos renginį ar vis dėlto žiūrite į jį šiek tiek su šypsena?

- Jis tarsi turėtų toks būti ir iš dalies toks ir yra, bet dabartinis jo formatas neleidžia pasakyti, kiek ir kokio profesionalumo yra daugiau - ar vaidybos, ar kitokių menų, nes muzika ten ne visada atlieka lemiamą vaidmenį.

- Ar turėtumėte kokių nors idėjų, kaip „Euroviziją“ priartinti prie profesionalaus muzikos konkurso?

- Tą jau antri metai bando daryti britai, siųsdami į „Euroviziją“ garsių kompozitorių kūrinius arba jau ne vieną dešimt­metį scenoje dainuojančią žvaigždę. Bet, kaip matėme, nelabai tas padeda. Daugelis šalių bandė siųsti žvaigždes, bet, kaip parodė gyvenimas, tai nelabai pasiteisina, gal ne visai tinkamas receptas „Eurovizijai“.

- O gal po truputį grįžtama prie tikrų melodijų ir tolstama nuo šou?

- Kol kas dar nedaug tokių ženklų, tikėkimės, ateityje jų bus daugiau. Iš to, kas pateikiama šiemet, galiu pasakyti, kad yra stiprių dainininkų, bet ne dainų. Daugelis jų - labai standartinės.

- Vadinasi, problema yra ta, kad nėra gerų dainų, o ne dainininkų?

- Dainos nėra įdomios, bet, matyt, pasitenkinama tuo, kas yra. O dainininkų yra labai balsingų.

- O kaip vertinate Donatą Montvydą?

- Labai gerai, bet, objektyviai žiūrint, reikia pripažinti, kad konkurencija bus stipri, jis bus apsuptas galingų balsų. Sunku pasakyti, kiek jo daina, pasirodymas, visuma sužavės auditoriją. Tai lemia labai daug faktorių. Tikėkimės geriausio.

- Kas, jūsų manymu, iš iki šiol Lietuvai atstovavusių dalyvių pasirodė geriausiai?

- Turbūt tie, kas aukščiausiai pakilo. „LT United“ rado geriausią raktą „Eurovizijai“ atrakinti. Tas mūsų žvaigždžių būrelis sukūrė teisingą strategiją. Galvoti vyrukai pagalvojo ir sugalvojo.

- Kokios yra sėkmės sudėtinės dalys?

- Nėra vieno faktoriaus, kuris nulemtų sėkmę. Sunku viską įvertinti, žmonės žavisi įvairiais dalykais. Tai, kas žavėjo pernai, šiemet gali visai nejaudinti.

- Ar tai, kad pasirodymus vertina ne tik žiūrovai, bet ir komisija, yra pranašumas ar trūkumas?

- Komisijos vertinimas visada yra solidesnis. Pagalvokite, jei publika dabar imtų vertinti, kas gražesnį futbolo įvartį įmušė, būtų nesusipratimas, susimuštų visi po tokių varžybų.

- Į ką kreipiate dėmesį žiūrėdamas „Euroviziją“?

- Mane domina muzikinė dalis. Vis dėlto tai yra muzikos konkursas, ne šokių, ne vaizdo projekcijų, ne scenos apipavidalinimo. Tai jau antraeiliai dalykai. Aš kreipiu dėmesį į kūrinį, jo atlikimą. Scenoje gali nieko nebūti. Kaip ne kartą ir matėme. Buvo ryškių pasirodymų, kai dainininkai tiesiog išėjo, padainavo ir pakilo labai aukštai. Dažnai net daina buvo nelabai kokia, bet sužavėjo stiprus balsas. Publika mėgsta vokalinį meną. Tad gal daugiau dėmesio kreipia į balsą, dainą paprastam žmogui ne visada pavyksta išanalizuoti, kiek ji iš tikrųjų įdomi.

- Kaip manote, ar Lietuvai yra tikimybė kada nors laimėti pirmą vietą šiame konkurse?

- Čia kaip laimėti aukso puodą. Man atrodo, kad pirma vieta net nėra labai svarbus dalykas. Ne visus pirmos vietos laimėtojus pasaulis dabar pamena. Ėjo, praėjo ir į užmarštį nuėjo. Pasirodymas „Eurovizijoje“ gali tiesiog nepamaišyti vieno ar kito atlikėjo individualiai karjerai. Manau, kad visi supranta, jog tai yra loterija.

- Jūsų manymu, šiemet Lietuvai neturėtų būti gėda dėl pasirodymo?

- Ne. Nei šiemet, nei pernai neturėjo būti gėda. Mūsų dainininkai atrodo labai tolygiai. Be abejo, jie per daug kuo nors ir neišsiskiria, bet ir gėda už juos nebūna.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"